00:12, 21 rugpjūčio 2011 versija taisyti 78.62.31.211 (aptarimas) →‎Apysakos ir apsakymai ← Prieš tai darytas keitimas		15:19, 26 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: - → – (12) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 10: }} '''Ivanas Segejevičius Turgenevas''' ({{ru\|Ива́н Серге́евич Турге́нев}}, [[1818]] m. [[lapkričio 9]] d. -– [[1883]] m. [[rugsėjo 3]] d.) -– rusų romanistas ir dramaturgas. Vienas geriausių realizmo atstovų ir rusų literatūros klasikas. Jo [[romanas]] "Tėvai ir Vaikai" laikomas vienu geriausių devyniolikto amžiaus darbų. == Gyvenimas == Eilutė 26: == Kūryba == * [[1850]] – [[1854]] m. I. Turgenevas parašė pjeses („Viengungis“, „Mėnuo kaime“, „Provincietė“ ir kt.), apysakas („Mumu“, „Užvažiuojamas kiemas“). Kūriniuose atsispindi pagrindiniai baudžiavinės Rusijos kaimo bruožai. Rašytojas kartu ėmėsi ir Rusijos inteligentijos temos, kuri nuodugniai gvildenama apysakose „Nereikalingo žmogaus dienoraštyje“, „Jakovas Pasinkovas“, „Susirašinėjimas“. Tai laikotarpis, kai Turgenevas brendo kaip romanistas. * [[1855]] –[[1862]] m. I. Turgenevas parašo romanus „Rudinas“, „Dvarininkų lizdas“, „Išvakarės“, „Tėvai ir vaikai“. Tuo metu politinė situacija Rusijoje greitai keitėsi: buvo ruošiamasi panaikinti baudžiavą, vykdyti šalyje kitas su tuo susijusias reformas. I. S. Turgenevas aktyviai įsijungė į šį procesą, nelegaliai bendradarbiavo Gerceno leidžiamame žurnale „Kolokol“ („Колокол“), subūrė aplink save pažangiuosius Rusijos rašytojus ir publicistus, pasiryžusius sudaryti vieningą anti-baudžiavinį frontą. Tačiau netrukus I. S. Turgenevas pasitraukė iš „Sovremeniko“ redakcijos, nesutikęs su Dobroliubovo interpretacija dėl jo knygos veikėjo Insarovo (romanas „Išvakarės“). O po kiek laiko susipyko ir su Gercenu, nes pastarasis reikalavo Rusijoje revoliucinės pertvarkos, o I. S. Turgenevo nuomone Rusijoje reformas reikėjo daryti „iš viršaus“, be jokių revoliucijų. * Nuo [[1863]] m. rašytojas su Vijardo šeima apsigyveno Baden – Badene ir pradėjo bendradarbiauti su [[liberalizmas\|liberaliu]] žurnalu „Vestnik Evropi“ („Вестник Европы“), kuriame paskelbė svarbiausius tuo laikotarpiu parašytus kūrinius, iš jų ir paskutinįjį romaną „Plėšinys“ („Новь“). Paskutiniais gyvenimo metais užsiėmė [[labdara\|labdaringa]] veikla, padėjo liaudininkams („народники“) išleisti rinkinį „Pirmyn“ („Вперед“). Sugrįžęs prie liaudiškosios tematikos, papildė apybraižų rinkinį „Medžiotojo užrašai“, parašė apysakas „Luninas ir Baburinas“ („Лунин и Бабурин“) ([[1874]] m.), „Laikrodis“ („Часы “) ([[1875]] m.) ir kt. * I. S. Turgenevas Rusijoje buvo žinomas ir gerbiamas rašytojas. [[1879]] m. atvykęs į Rusiją Turgenevas buvo sveikinamas literatūriniuose vakaruose, kviečiamas iškilmingiems pietums, bei siūlyta pasilikti tėvynėje. Rašytojas tarsi ir buvo sutikęs atsisakyti savanoriško pabėgimo, bet šis sumanymas liko neįvykdytas. Eilutė 102: === Vertimai į lietuviu kalba === * Medžiotojo užrašai. -– [[Vilnius]] : [[Vaga (leidykla)\|Vaga]], [[1970]]. -– 437 p. [kiti leidimai: [[1973]]] * Dūmai. -– [[Vilnius]] : Vaga, [[1971]]. -– 207 p. * Bajorų gūžta; Rudinas. -– [[Vilnius]] : Vaga, [[1972]]. -– 352 p. [kiti leidimai: [[1980]]] * Pirmoji meilė. -– [[Vilnius]] : Vaga, [[1973]]. -– 434 p. [kiti leidimai: [[1983]]] * Naujasis baras / I. Turgenevas, [[Vilnius]] : Vaga, [[1974]] m., 326 p. * Mumu. -– [[Vilnius]] : Vaga, [[1979]]. -– 157 p. == Nuorodos ==

Ivanas Turgenevas: Skirtumas tarp puslapio versijų