Imperatorius Henrikas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Henrikas IV''' ({{de|Heinrich IV}}, [[1050]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Goslaras]] -– [[1106]] m. [[rugpjūčio 7]] d. [[Lježas]]) – [[1084]]-[[1105]] m. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, [[1054]]-1106 m. [[Vokietijos karalius]], [[1055]]-[[1061]] m. [[Bavarijos hercogas]] Henrikas VII.

Kilęs iš [[Salijų dinastija|Salijų dinastijos]]. Tėvas [[imperatorius Henrikas III]], motina Agnesė Puatu. Žmona Berta Savojietė, vaikai:

Iki pilnametystės [[1065]] m. regente buvo motina, nuo [[1062]] m. [[Kelnas|Kelno]] ir [[Bremenas|Bremeno]] arkivyskupai. Motina suteikė savarankiškumą [[Bavarija]]i, [[Karintija]]i ir [[Švabija]]i, o sustiprėję kunigaikščiai pasipriešino karaliaus valdžiai. [[1073]]-[[1075]] m. buvo sukilusios [[Saksonija]] ir [[Tiuringija]].

[[1076]] m. pradėjo kovą dėl investitūros. [[Popiežius]] [[Grigalius VII]] jį ekskomunikavo. Dėl stiprios opozicijos Vokietijoje, kur jo priešininkai paskelbė antikaralių -– Švabijos kunigaikštį Rudolfą, buvo priverstas nusileisti popiežiui. [[1080]] m. dar kartą ekskomunikuotas, bet tais pačiais metais paskelbė popiežiumi [[Ravena|Ravenos]] arkivyskupą Gibertą ([[antipopiežius Klemensas III]]), [[1084]] m. užėmė [[Roma|Romą]] ir buvo karūnuotas imperatoriumi. Nors Grigalius VII [[1085]] m. tremtyje mirė, jo įpėdiniai tęsė kovą su imperatoriaus valdžia. Pasinaudojęs nesutarimais sukilo jo sūnus Henrikas V, kuris [[1105]] m. paėmė tėvą į nelaisvę ir privertė atsisakyti sosto. Pabėgęs į [[Lotaringija|Lotaringiją]] [[1106]] m. kovo mėn. sumušė Henriko V kariuomenę prie Visė, bet netrukus netikėtai mirė.<ref>{{VLE|VII|479||Imperatorius Henrikas IV}}</ref>

* Gregorovius, Ferdinand (1988). History of Rome in the Middle Ages. Rome: Newton Compton.

* Robinson, I. S. (2000). Henry IV of Germany 1056-11061056–1106.

* Francis Rapp, Les relations entre le Saint-Empire et la papauté, d'Ottond’Otton le Grand à Charles IV de Luxembourg (962-1356962–1356), clio. fr, consulté le 7 novembre 2007

* Joseph Rovan, Histoire de l'Allemagnel’Allemagne, Seuil, 1994, p 119

* Sous la direction de J.-M. Mayeur, Charles et Luce Pietri, André Vauchez, M. Venard, Histoire du christianisme, tome 5, Desclée, 1991-20011991–2001, pp 72 et 122