Imperatorius Henrikas II: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Amirobot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fa:هاینریش دوم
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (4), - → – (2) using AWB
Eilutė 40:
}}
 
'''Henrikas II Šventasis''' ({{de|Heinrich II der Heillige}}, [[973]] m. [[kovo 6]] d. [[Bad Abachas]], [[Bavarija]] - [[1024]] m. [[liepos 13]] d. [[Pfalc Grone]] prie [[Getingenas|Getingeno]], [[Saksonija]]) – [[1002]]-[[1014]] m. Rytų frankų (Teutonų karalystės) karalius, 1014-[[1024]] m. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, [[995]]–[[1004]] m. ir [[1009]]–[[1017]] m. [[Bavarijos hercogas]] Henrikas IV.
 
== Biografija ==
Paskutinis iš [[Saksonija|Saksonijos]] Otonų [[Liudolfingų dinastija|Ludolfingų dinastijos]]. [[Bavarija|Bavarijos]] hercogo [[Henrikas II Bavaras|Henriko II]] sūnus. Žmona Kunigunda Liuksemburgietė, vaikų neturėjo.
 
Po tėvo mirties paveldėjo Bavarijos hercogystę. [[1001]] m. [[Imperatorius Otonas III|Otoną III]] lydėjo į Italiją, kur imperatoriaus ryžto dėka buvo išvengta [[Roma|romiečių]] sukilimo. Italijoje netikėtai mirus Otonui III užvaldė jo regalijas ir nužudė tikrąjį pretendentą Ekhartą Meisenietį. Karaliumi tapo daugiausia [[Maincas|Mainco]] arkivyskupo Vigilio pastangomis, nes jo kandidatūrai priešinosi Vokietijos diduomenė.
 
[[1003]]-[[1018]] m. kovėsi su [[Lenkija|Lenkijos]] karaliais. [[Boleslovas I Narsusis]] padėjo Henriko broliui Brunui, siekusiam Bavarijos karūnos, bet buvo sumuštas. Bavarijos hercogu Henrikas paskyrė žmonos brolį [[Henrikas V Bavaras|Henriką Liuksemburgietį]].
 
Italams išsirinkus savo karalių išžygiavo į [[Italija|Italiją]], [[1004]] m. numalšino savo priešininkus [[Lombardija|Lombardijoje]] ir privertė jį vainikuoti [[geležis|geležine]] Italijos karaliaus karūna. Per žygį į Romą 1014 m. [[vasario 14]] d. gavo imperatoriaus titulą. Padėjo [[popiežius|popiežiui]] [[Benediktas VIII|Benediktui VIII]] kovoti su [[Bizantija]] [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] pietuose.
 
Tramdydamas pasaulietinių kunigaikščių savarankiškumą rėmėsi [[abatas|abatais]] ir [[vyskupas|vyskupais]], kurie šie tapo teritorijų valdytojais, atskaitingais karaliui. [[1012]] m. įsteigė [[Bambergas|Bambergo]] vyskupiją, kuri virto vienu svarbiausių viduramžių [[Vokietija|Vokietijos]] meno ir kultūros centrų.<ref>{{VLE|VII|479||Imperatorius Henrikas II}}</ref> [[1146]] m. popiežius [[Klemensas II]] jį kanonizavo, šventė [[liepos 13]] d. Vienintelis kanonizuotas Vokietijos valdovas.
Eilutė 66:
* Carl Pfaff: Kaiser Heinrich II. Sein Nachleben und Kult im mittelalterlichen Basel, Basler Beiträge zur Geschichtswissenschaft, Bd. 89, Basel/Stuttgart 1963.
* Wolfgang F. Reddig: Kaiser Heinrich II., Leben, Zeit und Welt, Bamberg 2002, ISBN 3-933469-10-4.
* Bernd Schneidmüller: Otto III. - Heinrich II.: eine Wende?, Sigmaringen 1997, ISBN 3-7995-4251-5.
* Stefan Weinfurter: Heinrich II., in: Bernd Schneidmüller/Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., München 2003, ISBN 3-534-17585-9.
* Stefan Weinfurter: Heinrich II. (1002–1024). Herrscher am Ende der Zeiten, Regensburg 2002, ISBN 3-7917-1654-9.