Ignas Končius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ignas Končius''' ([[1886]] m. [[liepos 31]] d. [[Purvaičiai|Purvaičiuose]], [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių raj]]. – [[1975]] m. [[vasario 19]] d. [[Putnamas|Putname]], [[JAV]]) – fizikas, etnografas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir kultūros veikėjas.

Gimė ūkininko šeimoje. [[1899]] m. įstojo į antrą [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijos]] klasę. [[1903]] m. baigė progimnaziją ir įstojo į [[Liepojos gimnazija|Liepojos gimnaziją]]. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, veikė tarp darbininkų. [[1907]] m. baigęs gimnaziją įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Fizikos-matematikos fakultetą.

Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas. [[1910]] m. [[Peterburgas|Peterburgo]] lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1910 m. parašė pirmą astronominio tipo straipsnį ir paskelbė lietuviškoje spaudoje. [[1911]] m. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius, [[Plungė]]je surengė vaidinimą „[[Tadas Blinda]]“. Nuo 1911 m. žurnalo [[Visuomenė (žurnalas)|„Visuomenė“]] bendradarbis.

[[1913]] m. baigė universitetą, metus dirbo mokytoju [[Palanga|Palangoje]]. [[1915]]–[[1917]] m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje [[Viru]] ir [[Stavropolis|Stavropolyje]], ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.

[[1921]] m. grįžo į Lietuvą, dirbo [[Dotnuva|Dotnuvos]] žemės ūkio ir miškų mokykloje, vėliau – [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Žemės ūkio akademijos]] docentas. [[1925]] m. išrinktas Akademijos profesorių tarybos sekretoriumi.

[[1926]] m. rudenį persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] [[Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakulteto]] eksperimentinės fizikos katedros docentas, dėstė fiziką. Valstybinės archeologijos komisijos narys, paruošė Įstatymą dėl senovės paminklų apsaugos, dalyvavo įvairiose etnografinėse ekspedicijose. [[1932]] m. profesorius, [[Kauno zoologijos sodas|Kauno zoologijos sodo]] steigimo iniciatorius. Nuo [[1927]] m. [[Kultūra (žurnalas)|„Kultūros“]] žurnalo bendradarbis.

[[1939]] m. lapkričio mėn. paskirtas [[VU|Stepono Batoro universiteto]] laikinuoju valdytoju. 1940 m. grįžo į Kauną ir vadovavo fizikos katedrai iki pat [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] uždarymo ([[1943]] m.). [[1941]] m. gegužės mėn. [[bolševikai|bolševikų]] suimtas ir uždarytas į [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimą]]. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]], 1941 m. [[birželio 22]] d. naktį nuvežtas į Vilnių, paskui – į [[Minskas|Minsko]] kalėjimą. [[Červenė]]s žudynių metu pavyko išvengti mirties. [[1942]]–[[1943]] m. Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas.

Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį ([[1924]] m.), išspausdino studiją „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, išleido unikalią retrospekciją „Žemaičio šnekos“ ([[Londonas]], [[1961]] m.) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (Čikaga, [[1965]] m.).

* Žemaičių kryžiai ir koplytėlės. -– Čikaga: Tėviškėlė, 1965. -– 178 p.

* Žemaičio šnekos. -– V.: Vaga, 1996. -– 479 p. [kitas leidimas -– 1961 m.] -– ISBN 5-415-00389-4

* Kelionė į Červenę ir atgal: atsiminimai. -– K.: Vilius, 1993. -– 80 p.

* Mano eitasis kelias: atsiminimai. 1 d. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. – 368 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-12-6

* Mano eitasis kelias: atsiminimai. 2 d. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006. – 316 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-57-6

* [http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/IgnasKon.lt.htm I. Končiaus veikla]

* [http://www.tradicija.lt/Kryziai/I_Koncius_kryziu_sventinimas.htm Kryžių šventinimas]

* [http://mpkelias.mch.mii.lt/ZDM/berzonskaites_kryzdirbyste.htm Žemaičių kryždirbystės tyrinėtojas]