Helmutas Arnašius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → (4), 1968-1969 → 1968–1969 , - → – (3), ... → … using AWB |
|||
Eilutė 28:
}}
'''Helmutas Arnašius''' (g. [[1941 m.]] [[balandžio 7]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – [[Lietuva|lietuvių]] ir vokiečių filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
== Biografija ==
Eilutė 35:
[[1958]] m. su motina išvyko gyventi į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1969]] m. vedė Ingę. Ji baigė medicinos studijas. [[1970]] m. liepą gimė dukra Dunja, o [[1975]] m. birželį gimė sūnus Maltė Feliksas. [[1962]]-[[1968]] m. [[Getingeno universitetas|Getingeno]], [[Marburgo universitetas|Marburgo]], [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno universitetuose]] studijavo [[filosofija|filosofiją]], [[teologija|teologiją]], socialinius mokslus. [[1977]] m. filosofijos mokslų daktaras.
[[1978]]-[[1981]] m. dėstė [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno universitete]]. Komunistinio laikraščio ''„Die Wahrheit“'' korespondentas Vokietijoje ir [[Maskva|Maskvoje]]. [[1988]]-[[1996]] m. dirbo [[Vilnius|Vilniuje]], Filosofijos ir sociologijos institute, skyriaus vadovas. Nuo [[1991]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] Teologijos katedros vedėjas, profesorius.
Paskelbė darbų iš [[protestantai|protestantizmo]] [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] istorijos. Išleido atsiminimų knygą „Keliai ir klystkeliai“ (1983 m.). <ref>{{VLE|II|- 35|[[Vaclovas Bagdonavičius]]|Helmutas Arnašius}}</ref>
Eilutė 46:
== Studijos Vokietijoje ==
Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] buvo pasiųstas į vaikų kalbos internatą „Alemo bokštą“, kad išmoktų vokiečių kalbos, nors jis ją mokėjo ir jo žinios atitiko gimnazijos reikalavimus. Atleistas iš „Alemo bokšto", buvo priimtas į gimnaziją. Ten įgijo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. [[1962]] m. įstojo į teologų internatą, tačiau jam ten nepatiko ir nelaukdamas kol jį pašalins, pats jį paliko ir grįžo į [[Marburgo universitetas|Marburgo universitetą]]. Marburge domėjosi snobizmu, loginiu pozityvizmu, pradėjo studijuoti „loginio atomizmo" teorijas. Save lakė logiku teoretiku. Taip pat lankė sociologijos paskaitas bei seminarus. Išgirdęs, kad [[Gėtingenas|Getingene]]
== Darbas ==
Grįžęs iš Oksfordo 1970 07 11 įstojo į Vokiečių komunistų partiją. Dirbo „Spartako" ir komunistų partijos laikraščio redakcijoje. 1978 m. „Mokslinio asistento" vieta universitete. 1978 m. baigė rašyti disertaciją „Pagrindinės dialektinės ir formaliosios logikos kategorijos". Po viešo disertacijos gynimo fakultete gavo "venia legendi" ("teisę skaityti paskaitas"), tai yra, akademiniu požiūriu, visas teises, kurias turi profesoriai: egzaminuoti studentus, globoti "daktaro" (atitinkamai: mokslų kandidato) disertacijas. Bet darbo vietos pagal savo kvalifikaciją negavo, o asistento darbas (terminuotas penkeriems metams) universitete taip pat baigėsi. Po disertacijos apgynimo turėjo gauti darbą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis prisipažins esąs nekomunistas. Dėstytojo darbą gavo iki 1978 metų lapkričio mėnesio. Buvo atleistas. Vis dėlto, turėdamas teisę dėstyti, skaitė paskaitas, egzaminavo būsimuosius mokytojus, padėjo rengti ir ginti disertacijas. Po trejų metų vis dar veltui dėstė universitete.
== Filosofinės pažiūros==
Helmutui Arnašiui, beieškančiam filosofinio pagrindo, didelį įspūdį padarė [[Alberas Kamiu|A.Kamiu]] „Sizifo mitas" ir vokiškai impozantiški [[Martin Heidegger|M.Heidegerio]] filosofiniai traktatai. Pradėjęs studijas Marburgo universitete, Helmutas Arnašius su artimais draugais pabandė ir praktiškai pagyventi [[egzistencializmas|egzistencialistiškai]], gyvai pademonstruoti gyvenimo beprasmiškumą. Kritiškai įveikti egzistencializmo filosofijos įtaką autoriui padėjo tos srovės pradininko S. A. Kierkegoro raštai, paskatinę jį į logikos studijas. Pasiryžimą patvirtino į rankas patekęs L. Vitgenšteino
Pagrindinė Helmuto Arnašiaus filosofojos idėja
== Šaltiniai ==
|