Heinz Guderian: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: mn:Хайнц Гудериан
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (5), - → – (2) using AWB
Eilutė 1:
'''Heincas Vilhelmas Guderianas''' ({{de|Heinz Wilhelm Guderian}}, [[1888]] m. [[birželio 17]] d. [[Kulmas]], dab. [[Lenkija]] - [[1954]] m. [[gegužės 14]] d. [[Švangau]] prie [[Fiusenas|Fiuseno]]) – [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, karybos teoretikas, motorizuotų [[karyba|karybos]] metodų „tėvas“, [[generolas pulkininkas]].
 
== Biografija ==
Gimė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] kariuomenės [[generolas leitenantas|generolo leitenanto]] Frydricho Vilhelmo Guderiano šeimoje. Mokėsi karo mokyklose, baigė Berlyno karo akademiją. Mokslo metu buvo [[Hanoveris|Hanoverio]] 10-ojo [[jėgeriai|jėgerių]] bataliono, kuriam vadovavo tėvas, sudėtyje. [[1908]] m. baigęs mokslus jaunasis leitenantas grįžo į jėgerių batalioną. [[1913]] m. vedė, su Margarita Horn susilaukė dviejų sūnų, kurie [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais tarnavo [[tankas|tankų]] daliniuose, o jauniausias, Heincas Giunteris Guderianas tapo [[Bundesveras|Bundesvero]] [[generolas majoras]].
 
Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] mūšiuose prie [[Marna|Marnos]], prie [[Verdenas|Verdeno]]. [[1914]] m. vyresnysis leitenantas, [[1915]] m. [[kapitonas]]. Už drąsą apdovanotas II ir I klasės [[Geležinis kryžius|Geležiniais kryžiais]]. [[1918]] m. generalinio štabo karininkų parengiamųjų kursų „Sedan“ kursantas. Po egzaminų tapo jauniausiu Štabo karininku, priimtas į [[Reichsveras|Reichsverą]], kuriame tarnauti dėl sąlygų, kurias nustatė [[Versalio taika]], galėjo tik geriausi. Paskirtas į motorizuotą dalinį, parašė motorizuotos kariuomenės statutą. [[1927]] m. [[majoras]], kartu su [[Anglija|Anglijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] karininkais gilinosi toliau į motorizuotų karinių dalių galimybes. Kai savo dalinyje ant sunkvežimių sumontavo medinius bokštelius su patranka, kariuomenės vadovybė uždraudė jais mokyti karinių manevrų. [[1929]] m. tankų panaudojimą mūšiuose studijavo [[Švedija|Švedijoje]], vėliau [[TSRS]], [[Kazanė]]s slaptoje [[vermachtas|vermachto]] tankų mokykloje „Kama“. [[1931]] m. [[papulkininkis]], [[1933]] m. [[pulkininkas]]. Atėjęs į valdžią [[Hitleris]] apsilankė jo tankų manevruose ir sužavėtas liepė, nepaisant Versalio sutarties, suformuoti tris tankų [[divizija]]s.
 
[[1935]]-[[1939]] m. 2-osios tankų divizijos, korpuso, Vokietijos judriųjų pajėgų vadas. Veikaluose „Tankų pajėgos ir jų sąveika su kitomis kariuomenės rūšimis“ (''Die Panzertruppen und ihr Zusammenwirken mit der anderen Waffen'') ir „Dėmesio! Tankai!“ (''Achtung! Panzer!'', abu [[1937]] m.) įrodinėjo, kad karinę operacijų ir viso karo sėkmę lemia motorizuotųjų pėstininkų ir [[aviacija|aviacijos]] remiami stambūs tankų junginiai. Ši teorija tapo „žaibo karo“ pagrindu. A. Hitleris pritarė jo idėjoms ir ketvirtame dešimtmetyje sukurti tankų junginiai padėjo Vokietijos kariuomenei [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pirmoje pusėje (iki [[1942]] m. imtinai) pasiekti reikšmingų pergalių, bet karą Vokietija pralaimėjo.
 
Nuo [[1939]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo tankų korpusui, nuo [[1940]] m. birželio mėn. 2-ajai tankų grupei, nuo [[1941]] m. spalio mėn. 2-ajai tankų armijai. 1940 m. generolas pulkininkas. Po Vokietijos karinio pralaimėjimo prie [[Maskva|Maskvos]] 1941 m. gruodžio mėn. atleistas, nes nepakluso A. Hitlerio įsakymui bet kuria kaina išlaikyti užimtas pozicijas. Nuo [[1943]] m. kovo mėn. Vokietijos tankų pajėgų generalinis inspektorius. [[1944]] m. liepos mėn. - [[1945]] m. kovo mėn. Sausumos pajėgų Generalinio štabo viršininkas, atleistas, nes pritarė separatinei taikai su Vakarų valstybėmis.<ref>{{VLE|VII|258||Heincas Guderianas}}</ref>
 
1945 m. gegužės mėn. [[JAV kariuomenė]]s paimtas į nelaisvę, [[Niurnbergo procesas|Niurnbergo procese]] dalyvavo kaip liudytojas. bet nesutikus sąjungininkas, teistas. [[1946]]-[[1948]] m. kalėjo [[Alendorfas|Alendorfo]] kalėjime. [[1951]] m. parašė atsiminimus, knygoje „Tankai, marš“ (Panzer, Marsch [[1956]] m.) nagrinėjo vokiečių tankų junginių kovas per Antrąjį pasaulinį karą.
 
== Bibliografija ==
* Heinz Guderian: ''Achtung, Panzer!'' Original 1937, Cassell PLC, England, ISBN 0-304-35285-3
* Heinz Guderian: ''Erinnerungen eines Soldaten'' (Autobiografie) 18. Aufl., Motorbuch, Stuttgart 2003 ISBN 3-87943-693-2