Hakonas Sigurdarsonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Keičiama: sv:Håkon Sigurdsson |
S Vikifikavimas, replaced: → (8), - → – (3) using AWB |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Håkon jarl.jpg|thumb|200px|Jarlas Hakonas. ''Christian Krohg'' (1852-1925) piešinys.]]
'''Hakonas Sigurdsonas''' (''Hakonas Sigurdarsonas'', {{ssk|Hákon Sigurðsson, Hákon Sigurðarsson}}, {{no|Håkon Sigurdsson}}, taip pat
[[Sigurdas Hakonsonas|Sigurdo Hakonsono]] ir Berliotos Toresdater (''Berliot Thoresdatter'') sūnus.
Adomas Brėmenietis rašė, kad jis buvo „iš Ivaro giminės [galbūt [[Ivaras Bekaulis|Ivaro Bekaulio]]], kilęs iš milžinų rasės“.<ref>Adam of Bremen, ''Gesta Hammaburgensis Ecclesiae Pontificum'' II xxv (§ 22), tr. Francis J. Tschan, ''History of the Archbishops of Hamburg-Bremen''. New York, 1959.</ref> Sagose teigiama, kad Hakono kilmė vedama iš dieviškosios Odino sūnų linijos.
Hakonas jarlu tapo po to, kai jo tėvą 961 m. nužudė karaliaus [[Haraldas Pilkasis Apsiaustas|Haraldo Pilkojo Apsiausto]] žmonės. Kurį laiką jis kariavo su karalimi Haraldu, kol buvo priverstas bėgti į Daniją, pas karalių [[Haraldas Mėlyndantis|Haraldą Mėlyndantį]]. Danijoje su Haraldu Mėlyndančiu rengė operacijas prieš Haraldą Pilkąjį Apsiaustą.
[[Vaizdas:Olav Tryggvasons saga - Haakon jarl 2 - C. Krohg.jpg|thumb|left|250px|Kai Hakonas buvo Danijoje, karalius Haraldas Mėlyndantis privertė jį pasikrikštyti ir paskyrė jam dvasininkų, kurie su juo turėjo keliauti į Norvegiją platinti krikščionybės. Kai ėmė pūsti kelionei į Norvegiją palankus vėjas, Hakonas liepė išlaipinti dvasininkus į Danijos krantą.]]
971 m. Haraldas Pilkasis Apsiaustas buvo nužudytas. Po to Hakonas Jarlas valdė Norvegiją kaip Haraldo Mėlyndančio [[vasalas]], nors iš tikrųjų buvo savarankiškas Norvegijos valdovas. Palaikydamas Haraldą Mėlyndantį buvo užpuolęs [[Giotalandas|Giotalandą]] ir nužudė jos valdovą jarlą Otarą.
Hakonas buvo ištikimas seniesiems [[Skandinavų dievai|skandinavų dievams]], ir kai Haraldas Mėlyndantis apie 975 m. pabandė priversti priimti krikščionybę, Hakonas atšaukė prilausomybės priesaiką Danijai ir pasiskelbė Norvegijos karaliumi. Jo kaip karaliaus titulo nepripažino vėlesnieji [[Norvegijos karaliai]]. Danijos įsiveržimo pajėgos 986 m. buvo sutriuškintos Hjorungavagro mūšyje ({{no|Slaget ved Hjørungavåg}}).
977 m. pas jį atvyko pabėgęs [[Kijevo kunigaikštis]] Vladimiras, užverbavo kiek pajėgė [[vikingai|vikingų]] Novgorodo atsikariavimui, ir kitais metais surengė žygį prieš [[Jaropolkas|Jaropolką]].
955 m. kilo konfliktas su [[Triodelagas|Triondelagu]], kai atvyko [[Olafas Triugvasonas]] ({{ssk|Óláfr Tryggvason}}), ankstesniojo Norvegijos karaliaus [[Haraldas Gražiaplaukis|Haraldo Gražiaplaukio]] palikuonis. Hakonas greitai prarado paramą, ir Melhuso kaimo Rimulo fermos kiaulių aptvare besislapstantį jį nužudė jo nuosavas vergas ir draugas [[Tormodas Karkas]].
Hakono sūnūs Erikas ir Svenas pabėgo pas Švedijos karalių [[Olofas Skiotkonungas|Olofą Skiotkonungą]] ({{ssk|Óláfr sænski}}; {{no|Olof Skötkonung}}). Švedijos [[Jarlo Hakono runų akmenys]] ({{en|Hakon Jarl Runestones}}) gali būti susiję su jais.
== Hakono vaikai ==
* sūnus Erikas Hakonsonas (''Eirik Håkonson'')
* sūnus [[Sveinas Hakonarsonas]], vėliau buvęs Ladės jarlu.
* duktė [[Auda Hakonsdotir iš Ladės|Auda]], kuri ištekėjo už Švedijos karaliaus Eriko Pergalingojo (pagal sagą {{sv|Ingvar den vittfarnes saga}}).
| |||