Gregor Mendel: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gregoras Johanas Mendelis''' ({{de|Gregor Johann Mendel}}, [[1822]] m. [[liepos 20]] d. Heincendorfas prie Odrau, dab, Vražne-Hynčicė, [[Čekija]] -– [[1884]] m. [[sausio 6]] d. [[Briunas]]) – [[Austrija|Austrijos]] vienuolis [[Augustinai|augustinas]], [[genetika|genetikos]] pradininkas. Žinomas [[bitininkas]].

Jo gimimo data nėra tiksliai žinoma. Jis pats nurodydavo liepos 22 d., tėvas nurodė liepos 20 d. 1834–1840 m. lankė [[Opava|Opavos]] licėjų, 1843 m. baigė Filosofijos institutą [[Olomoucas|Olomouco]] universitete. Vienerius metus pabuvęs novicijumi 1844 m. tapo [[Augustinai|augustinų]] [[vienuolis|vienuoliu]] ir pradėjo teologijos studijas [[Brno]] mieste, kurias baigė 1848 m. Be sielovados dėstė žemės ūkio discipliną Brno Techikos Institute ir Znojno licėjuje, o 1851 m. – 1853 m. sutikus priorui studijavo gamtos mokslus [[Vienos universitetas|Vienos universitete]]. 1854 m. vienuolyno sode pasisodino žirnių, kad galėtų tyrinėti paveldėjimo pasikeitimus. Mokslinius tyrimus atliko ir meteorologijos bei hidrogeologijos srityse. Be to, 1854 m. -– 1867 m. dėstė gamtos mokslus Brno Technikos mokykloje, buvo kelių vietos mokslininkų draugijų ir žemdirbių organizacijų narys. 1868 m. buvo išrinktas Brno augustinų [[abatas|abatu]] ir veikė prieš antibažnytines iniciatyvas. 1881 m. tapo Brno hipotekos banko direktoriumi. Gyvas būdamas jis daug daugiau išgarsėjo meteorologiniais tyrimais, kurie buvo daug kartų publikuoti, o paveldėjimo tyrimai liko nepastebėti.

Suformulavo pagrindinius paveldėjimo dėsnius, atliko augalų kryžminimo tyrimus, daugiausia [[žirnis|žirnių]] ''Pisum sativum'', kurių rezultatus paskelbė 1865 m. per vietos mokslininkų posėdį Brno. <ref>G. Mendelis 1865. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Vorgelegt in den Sitzungen vom 8. Februar und 8. März 1865. Naturforschedenden Vereins, Brünn. (Originalus Mendelio pranešimas, perskaitytas mokslininkų draugijos posėdyje.)</ref>. 1866 m. išleido publikaciją ''Augalų kryžminimo tyrimai'' ([[vokiečių kalba|vok.]] ''Versuche über Pflanzen-Hybriden'')<ref>G. Mendelis 1866. Versuche über Pflanzen-Hybriden. ''Verhandlungen des naturforschenden Vereines, Abhandlungen, Brünn'' '''4''': 3-47.</ref>.

[[Mendelio dėsniai|Pirmasis Mendelio dėsnis]] -– [[gameta|gametos]] švarumo dėsnis. Organizmuose yra ląstelės, kurios kiekvienam bruožui turi vieną [[alelis|alelį]]. Tokios ląstelės vadinamos [[gameta|gametomis]].

[[Antrasis Mendelio dėsnis]] -– požymių išsiskyrimo dėsnis. Genai, sąlygojantys įvairius požymius, pasiskirsto atsitiktinai ir yra atsitiktinumo klausimas, kuris poros alelis, sąlygojantis vieną požymį, atsiras gametoje.

Vadovaudamasis šiais tyrimais Mendelis nusprendė, kad '''paveldėjimo vienetai''' gali būti dviejų formų, ar, kaip pasakytume šiandien, '''[[alelis|alelių]]'''. [[Somatinė ląstelė]] paima vieną tokią alelių porą kiekvienai augalo daliai, nes kiekviena žiedadulkė ir kiaušialąstė turi po viena alelį kiekvienai daliai; dėl to [[zigota|zigotose]] ir somatinėse ląstelėse susidaro tokios kombinacijos:

'''Dominuojantis''' alelis nugali savo '''recesyvinį''' (užleidžiantį) tokios pačios dalies kitą požymį nešantį alelį. Geltoni žirniai gali atsirasti iš dviejų geltonų žirnių genų arba žalio ir geltono žirnio. Kad atsirastų žalia sėkla, turi būti du žali žirniai arba du heterozigotiniai geltoni žirniai.

Geltonos sėklos, Mendelio gautos pirmoje kartoje, atsirado iš dviejų spalvų sėklų. Kiekviena sėkla, nors ir buvo geltona, nešė du spalvų genus. Labai paprasta apskaičiuoti, kad šių [[heterozigota|heterozigotinių]] hibridų sukryžminimas duoda ¼ vien žalią, ¼ vien geltoną ir ½ su dviejų spalvų aleliais. Nesunku suprasti, kodėl antroje kartoje ¾ sėklų geltonos spalvos, o ¼ sėklų žalios.

Mendelio darbą ''Apie rūšių atsiradimą'' galima laikyti svarbiu indėliu į [[evoliucija|evoliucijos teoriją]]. Nors jo tyrimai buvo naudingi biologams, bet pradžioje jie buvo ignoruojami.

Mendelio darbų svarbumas buvo pripažintas XX a. pradžioje. Augalų ir gyvūnų kryžminimasis buvo analizuojamas toliau. Daugeliu atvejų buvo sutikta su Mendeliu. Atrodė, kad paveldėjimo taisyklės labai paprastos, bet kuo daugiau buvo daroma bandymų, tuo daugiau buvo neaiškumų. Tai nekeičia to fakto, kad dabartinė genetika remiasi dviem Mendelio paveldėjimo dėsniais.

Gana greitai po Mendelio darbų pasirodė gana rimti jų kritikos darbai. Paaiškėjo, kad '''kai kurie elementai nėra nepriklausomi'''. Tai reiškia, kad yra požymių rinkiniai, kurie turi savybę pereiti iš kartos į kartą kartu. Kryžminant vaisines muses išskirtos keturios „visada pereinančios genų grupės”, atitinkančios keturias [[chromosoma|chromosomų]] grupes. Jei du genai būtų vienoje chromosomoje, jie perduodami kartu. Kuo genai yra arčiau vienas kito, tuo labiau jie vienas nuo kito priklauso.

* [http://www.mendelweb.org/ MendelWeb]