Gerhart Hauptmann: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.2) (robotas Pridedama: ilo:Gerhart Hauptmann
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: (1860-1914) → (1860–1914) (2) using AWB
Eilutė 9:
=== Skulptorius ir literatas ===
 
Būdamas 18 metų pradėjo lankyti skulptūros klasę Breslau Karališkoje meno ir amatų mokykloje. Po trumpų skulptūros studijų Breslau ir [[Jena|Jenoje]] pradėjo pirmuosius literatūrinius bandymus. Rašymui jį paskatino [[Ernst Haeckel]] ir [[Rudolf Eucken]], kurie lankėsi Jenoje, paskaitos. Hauptmanas daug keliavo, įskaitant [[Ispanija|Ispaniją]], [[Šveicarija|Šveicariją]] ir [[Italija|Italiją]]. Jo skulptoriaus karjera [[Roma|Romoje]] 1883-4 metais žlugo. 1885 m. vedus pasiturinčią Marie Thienemann (1860-19141860–1914), kuri buvo viena iš penkių Drezdeno prekybininko Berthold Thienemann dukterų, Hauptmano finansinės problemos dingo. Nuo to laiko jis galėjo dirbti kaip laisvas rašytojas. Hauptmanas su savo žmona persikėlė į Berlyną, kur bendravo su daugeliu modernizmo meninikų, pvz., [[Arno Holz]].
 
=== Menininko karjera ===
Eilutė 16:
''Bahnwärter Thiel'', pjesės ''Vor Sonnenaufgang'' („Prieš auštant“) ir ''Die Weber'' („Audėjai“). Jo pirmoji pjesė ''Vor Sonnenaufgang'' (1889) laikoma vienu iš pagrindinių natūralizmo kūrinių; čia vaizduojamas maralinis valstiečių šeimos nuosmukis, kai jai staiga pavyksta praturtėti, nes jų žemėje atrandama anglis. Su šiuo kūriniu jis akimirksniu išgarsėjo, nes pjesės pastatymas sukėlė vieną didžiausių skandalų vokiečių teatro istorijoje.
 
Vėliau nuo natūralizmo pamažu tolo, kūryboje atsirado romantinių elementų. Žlugus pirmajai santuokai, 1904 m. jis vedė antrąkart. Antroji žmona buvo aktorė Margarete Marschalk (1875-19571875–1957), jaunesnioji jo draugo [[kompozitorius|kompozitoriaus]] Max Marschalk, kūrusio muziką kai kurioms Hauptmano dramoms, sesuo. Ją Hauptmanas buvo įsimylėjęs jau 1893 m. ir nuo 1900 m., dar tebebūdamas vedęs Marie Thienemann, su Margarete Marschalk turėjo sūnų Benvenuto. Antrajai žmonai jis jau 1900 m. ėmėsi statyti namą „''Haus Wiesenstein''“ Agnetendorfe.
 
Tragikomedijoje ''Die Ratten'' (''Žiurkės''), dramoje ''Rose Bernd'' ir komedijoje ''Der Biberpelz'' („Bebro kailis“) vėl grįžo prie socialinės kritikos. 1912 m. Hauptmanas tapo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatu, nepaisant to, kad testamente Nobelis buvo nurodęs premiją skirti tik idealistiniams kūriniams.