Palau: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2) (robotas Pridedama: my:ပလောင်းနိုင်ငံ |
|||
Eilutė 45:
== Istorija ==
{{main|Mikronezijos istorija|Palau istorija}}
Palau - jauniausia [[Mikronezija|Mikronezijos]] regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik [[1994]] m.
Seniausi gyventojai į salas atsikėlė III ar II tūkst. pr. m. e. ir buvo žemaūgiai [[pigmėjai]]. Apie XI-XII a. juos sunaikino nauja [[Austroneziečių migracijos|atsikėlėlių banga]] ir Pietryčių Azijos salų, kuri atsinešė naują austronezietišką kalbą ir kultūrą. Skirtingai nei kai kuriose salose šiauriau (pvz. [[Nan Madolis]], [[Čiukas]], [[Japas]]), Palau gyventojai neišvystė aukštesnio lygio civilizacijos, neturėjo monumentaliosios architektūros.
XVI a. Mikronezijoje prasidėjus [[Ispanijos Rytų Indijos|Ispanijos kolonizacijai]], Palau liko toli nuo jūrinių kelių. Manoma, kad pirmasis salas matęs europietis buvo [[Rui Lopesas de Viljalobas]], kuris praplaukė pro šalį 1543 m. Tikrasis salų atradimas siejamas su 1783 m., kuomet salyne sudužo britų laivas "Antelopė", vadovaujamas Henrio Vilsono. Vilsonas suteikė saloms pavadinimą ''Pelew'', susitiko su vietos vadu ir netgi parsivežė į tėvynę vietos princą, kuris netrukus mirė nuo ligos.
XIX a. intensyvėjant imperializmui, Palau liko viena iš paskutiniųjų nekolonizuotų teritorijų Mikronezijoje. Amžiaus pabaigoje dėl jos intensyviai varžėsi [[Britų imperija]], [[Vokietijos kolonijinė imperija|Vokietija]] ir [[Ispanijos kolonijinė imperija|Ispanija]]. 1885 m. [[Popiežius Leonas XIII]] išsprendė šį ginčą, pripažindamas salas Ispanijai. Tokiu būdu Palau tapo viena iš sudėtinių Ispanijos Rytų Indijų dalių, administruojama iš [[Filipinai|Filipinų]].
1898 m. pralaimėjusi [[JAV-Ispanijos karas|JAV-Ispanijos karą]], Ispanija neteko savo svarbiausios kolonijos rytuose - Filipinų. Jau kitais metais ji pardavė valdytas Ramiojo vandenyno salas (taip pat ir Palau) Vokietijai, kuri įjungė jas į savo [[Vokietijos Naujoji Gvinėja|Vokietijos Naująją Gvinėją]]. Pastarojoje Palau buvo traktuojama kaip atskiras protektoratas. Vokiečiai siekė išnaudoti kolonijas ekonomiškai, eksploatuodami vietos boksitų ir fosfatų išteklius.
1919 m. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį Pasaulinį karą, jos kolonija buvo padalinta, o Ramiojo vandenyno salos kaip [[Jungtinių Tautų mandatas]] atiduotos administruoti [[Japonijos imperija]]i. Taip sukurtas [[Pietinio Ramiojo vandenyno mandatas]], turėjęs 6 administracinius vienetus, kurių vienas buvo Palau. Valdant japonams Palau tapo svarbiausia, labiausiai išsivysčiusia mandato dalimi, čia buvo ir mandato administracinis centras [[Kororas]]. Salose įsteigtos kelios gamyklos. Japonai pradėjo sparčią vietos gyventojų japonizaciją, etninių japonų, korėjiečių, [[okinaviečiai|okinaviečių]] migracijas. Dėl to vietos gyventojai sparčiai tapo etnine mažuma.
Japonijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, jų mandato teritorija 1947 m. perėjo JAV administracijai ir tapo vadinama [[Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija]]. Iš karto po to dauguma japonų migrantų repatriavo. JAV išlaikė teritorijų dalinimą į 6 dalis. Globojamoji teritorija sparčiai sumažėjo 1978-79 m., kuomet nuo jos atsiskyrė [[Šiaurės Marianų salos]] (tapo JAV salų teritorija), [[Maršalo salos]] (tapo nepriklausomos) ir Japas, Čiukas ir Ponapė (kartu suformavo [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacines Valstijas]]). Likęs šeštasis rajonas, Palau, atsisakė jungtis prie Mikronezijos dėl kalbinių ir kultūrinių skirtumų, todėl jos likimas liko neaiškus. Oficialiai ji vienintelė ir sudarė Ramiojo vandenyno salų globojamąją teritoriją. Tik 1994 m. salų likimas buvo nuspręstas suteikiant joms nepriklausomybę ir taip teritoriją oficialiai panaikinant. Kaip ir kitos nepriklausomos valstybės Mikronezijoje, Palau liko laisvoje asociacijoje su JAV.
== Politika ==
| |||