Imperatorius Frydrichas II: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Vikifikavimas, replaced: → (4), - → – (2) using AWB
S (Vikifikavimas, replaced: → (4), - → – (2) using AWB)
|vikiteka=Category:Frederick II, Holy Roman Emperor
}}
'''Frydrichas II''' ({{de|Friedrich II}}, [[1194]] m. [[gruodžio 26]] d. [[Jesi]], [[Markė]]s sritis, [[Italija]] - [[1250]] m. [[gruodžio 13]] d. [[Kastel Fiorentino]], [[Apulija]]) – [[1197]]-1250 m. [[Sicilijos karalius]], [[1212]]-1220 m. [[Vokietijos karalius]], 1212–1250 m. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius ir [[1228]]-[[1235]] m. [[Švabijos kunigaikštis]] '''Frydrichas VI'''.
 
== Biografija ==
== Valdymas ==
 
Aragono kariuomenei padedant sutramdė savarankiškus Sicilijos baronus ir [[saracėnai|saracėnus]]. Tapęs Vokietijos karaliumi [[1212]] m. sudarė sąjungą su [[Prancūzija]]. [[1214]] m. kartu su ja [[Buvino mūšis|Buvino mūšyje]] galutinai sumušė [[Velfai|Velfų]] dinastijos pretendentą į Vokietijos sostą [[Otonas IV|Otoną IV]]. Tapęs imperatoriumi popiežiaus prašymu atskyrė [[Abiejų Sicilijų karalystė|Abiejų Sicilijų karalystę]] nuo Šventosios Romos imperijos, nominaliu jos valdovu paskelbė penkiametį savo sūnų [[Henrikas VII Štaufenas|Henriką VII]].
 
[[1231]] m. išleido vadinamąją Melfi konstituciją, kuria buvo sustiprinta valstybinė prekybos kontrolė, įkurta valstybinė civilinė tarnyba, tarnautojams rengti [[1224]] m. [[Neapolis|Neapolyje]] įsteigė pirmąjį Europoje valstybinį [[Neapolio universitetas|universitetą]]. Po [[1226]] m. Kremonoje (Šiaurės Italija) įvykusio Šventosios Romos imperijos kunigaikščių suvažiavimo, kuriame Frydrichas siekė pertvarkyti imperijos valdas Italijoje, susikūrė stipri opozicija jo siekiams - vadinamoji [[Lombardijos miestų lyga]]. Kita opozicija Italijoje tapo Romos [[popiežius]] [[Grigalius IX]], kuris [[1228]] m. už netesėtą pažadą pradėti [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] į [[Palestinos regionas|Palestiną]], nes tarp kryžininkų, susirinkusių [[Brindizis|Brindizio]] uoste, išplito epidemija, jį ekskomunikavo.
 
Per [[1228]]-[[1229]] m. VI kryžiaus žygį daugiausia diplomatiniais metodais iš [[Egiptas|Egipto]] sultono buvo atgauti [[Jeruzalė]], [[Betliejus]] bei [[Nazaretas]]. Frydrichas pasiskelbe Jeruzalės karaliumi ir valdė šią karalystę [[1229]]-[[1243]] m.
 
[[1230]] m. grįžo į Siciliją, iš kur tęsė kovą su popiežiumi. 1230 m. šis anuliavo ekskomuniką. Kai [[1238]] m. jo nesantuokinis sūnus Enzigas vedė [[Sardinija|Sardinijos]] princesę ir tapo svarbiausiu kandidatu į Sardinijos sostą, kurios siuzerenu save laikė popiežius ir Popiežiaus valstybei iškilo grėsmė atsidurti apsuptam imperatoriaus šalininkų, [[1239]] m. Frydrichas buvo dar kartą ekskomunikuotas, formaliai dėl ketinimo išvyti popiežių iš Romos, kurioje buvo daug Frydricho šalininkų. Tačiau Frydrichas turėjo daugiau karinės jėgos ir [[1244]] m. popiežius [[Inocentas IV]] buvo priverstas bėgti į [[Lionas|Lioną]]. Bet Frydrichas pralaimėjo propagandinį karą. [[1245]] m. Inocentas IV paskelbė atimąs iš jo imperatoriaus titulą. Dauguma Europos valdovų liko neutralūs, Frydricho neparėmė. Jis pradėjo stiprinti susvyravusią savo valdžią Vokietijoje, bet netikėtai mirė.<ref>{{VLE|VI|259||Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)}}</ref>
427 096

pakeitimai