Erich Raeder: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: lv:Erihs Rēders
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – (2) using AWB
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Erich Raeder.jpg|thumb|180px|right|E.Rėderis]]
'''Erikas Rėderis''' ({{de|Erich Johann Albert Raeder}}, g. [[1876]] m. [[balandžio 24]] d. [[Vandsbekas|Vandsbeke]] - [[1960]] m. [[lapkričio 6]] d. [[Kylis|Kylyje]]) - [[Vokietija|Vokietijos]] [[grosadmirolas]], [[Trečiasis reichas|reicho]] karinio jūrų laivyno vadas. [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo]] tribunole nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
 
== Biografija ==
Eilutė 9:
[[1923]] m. grįžo į aktyvią karo tarnybą, paskirtas karo laivyno mokyklų inspektoriumi, vėliau vadovavo [[Veimaro respublika|Vokietijos]] laivynams [[Šiaurės jūra|Šiaurės]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūrose.
 
E. Rėderis palaikė [[nacizmas|nacistų]] atėjimą į valdžią, jų paskelbtą laivyno perginklavimo programą. [[1935]] m. jis paskirtas karinio jūrų laivyno vadu, [[1937]] m. tapo [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|VNSDP]] garbės nariu.
 
Tuo pat metu E. Rėderis bandė riboti nacistų įtaką laivynui, išlaikyti karininkų korpuso kastinę sudėtį, siekė, kad laivyne [[gestapas]] neverbuotų agentų. Dar [[1931]] m. už amoralų elgesį iš laivyno jis buvo atleidęs būsimą politinės policijos vadovą [[Reinhardas Heidrichas|R.Heidrichą]], rizikuodamas konfliktavo dėl laivyno reikalų ir su [[Hitleris|A.Hitleriu]].
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-60485-0028, Berlin, Raeder mit Ehefrau.jpg|thumb|left|160px|Žmonos lydimas E.Rėderis išeina iš [[Špandau kalėjimas|Špandau kalėjimo]]]]
[[1939]] m. balandžio mėn. jam suteiktas [[grosadmirolas|grosadmirolo]]laipsnis, rugsėjo mėn. įteiktas [[Geležinio kryžiaus Riterio kryžius]].
Eilutė 17:
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Vokietijos laivynas stipriai nukentėjo. Nesutikdamas su Hitlerio sprendimais [[1943]] m. [[sausio 30]] d. E.Rėderis atsistatydino, jo įpėdiniu tapo [[Karlas Denicas]].
 
[[1945]] m. gegužės mėn. [[Raudonoji armija|rusai]] E. Rėderį su žmona suėmė ir išvežė į [[Maskva|Maskvą]]. [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas]] nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Kalėdamas [[Špandau kalėjimas|Špandau]] reikalavo, kad nuosprendis būtų pakeistas į sušaudymą, tačiau [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|sąjungininkų]] Kontrolinė komisija nusprendė, kad negali griežtinti nuosprendžio.
 
[[1955]] m. [[sausio 17]] d. dėl sveikatos būklės išleistas į laisvę. Parašė memuarus „Mano gyvenimas“({{de|„Mein Leben“}}).<ref>[http://www.hrono.ru/biograf/bio_r/reder.html Редер, Эрих] (www.hrono.info)</ref>