Enzys Jagomastas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Enzys Jagomastas''' ([[1870]] m. [[kovo 22]] d. [[Lumpėnai]], dab. [[Pagėgių savivaldybė]] -– [[1941]] m. [[birželio 30]] d. [[Paneriai]], dab. [[Vilnius|Vilniaus]] miesto dalis) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės, kultūros veikėjas, [[bibliofilas]], spaustuvininkas, leidėjas.

Nuo [[XIX a.]] devintojo dešimtmečio pabaigos dirbo spaustuvininku [[Tilžė]]je, Oto [[Mauderodės spaustuvė]]je. [[1896]]–[[1941]] m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę ([[Jagomasto spaustuvė]], nuo 1912 m. vadinama „Lituania 2“). Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius [[1896]]–[[1897]] m. – „[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]“, [[1897]]–[[1899]] m. – [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], jo priedą „Lietuviškas laiškas“, [[1912]]-[[1913]] m. – „[[Lietuviškai vokiškas savaitraštis]]“, [[1924]]–[[1940]] m. – „[[Naujasis Tilžės keleivis]]“, [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]], [[Vilius Kalvaitis|Viliaus Kalvaičio]], [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]], [[Maironis|Maironio]], [[Stasys Matulaitis|Stasio Matulaičio]], [[Vydūnas|Vydūno]] knygas, vadovėlius. Taip pat [[1924]]–[[1940]] m. rengė ir leido kalendorius -– „Jagomasto lietuviškos kalendros“, „Prūsų (Mažosios) Lietuvos kalendros“. Palaikė ryšius su [[knygnešiai]]s, rėmė lietuvių spaudos platinimą Didžiojoje Lietuvoje.

Lietuvių veiklai per rinkimus į Vokietijos [[Reichstagas (institucija)|Reichstagą]] ir [[Prūsijos landtagas|Prūsijos Landtagą]] organizuoti [[1890]] su kitais įsteigė [[Lietuvių konservatorių partija|„Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystės“]] komitetą. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Nuo [[1894]] m. [[Birutė (draugija)|„Birutės“ draugijos]], [[1913]]–[[1914]] m. [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] paminklo statymo komiteto sekretorius. [[1918]]–[[1919]] m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]] narys. [[1918]] m. [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras.<ref>{{VLE|VIII|472|[[Domas Kaunas]], [[Daiva Kšanienė]]|Enzys Jagomastas}}</ref>

[[1924]]–[[1941]] m. Spaudos draugijos pirmininkas. [[1931]]-[[1935]] m. Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios buvo persekiojamas. Vokiečių valdžios verčiamas persikelti į Vokietiją, [[1941]] m. kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Su žmona, dviem sūnumis, dukterimi ir jos vyru nacių sušaudytas Paneriuose.<ref>[http://www.heritage.lt/restauravimas/vilniaus_aps/jagomasto_kapas_paneriuose.htmEnzio Jagomasto kapas Paneriuose]</ref>

Sukaupė unikalų lietuvių spaudos rinkinį. Spaustuvės „Lituania“ archyvas, jo dienoraštis saugomi [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] bibliotekoje.