Elžbieta Mikalauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Elžbieta Mikalauskaitė''' ([[1899]] m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Kelmaičiai]], [[Rudaminos valsčius]] – [[1970]] m. [[gegužės 9]] d. [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, viena [[fonetika|fonetikos]] mokslo pradininkių Lietuvoje.

[[1926]]–[[1933]] m. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1931]]–[[1933]] m. ir [[1939]]–[[1944]] m. dirbo [[Lietuvių kalbos žodynas|Lietuvių kalbos žodyno]] redakcijoje, vėliau – mokytoja. [[1937]]–[[1939]] m. tobulinosi [[Berlyno universitetas|Berlyno]], [[Leipcigo universitetas|Leipcigo]], [[Hamburgo universitetas|Hamburgo universitetuose]]. [[1944]]–[[1947]] m. dirbo [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos institute]]. [[1944]]–[[1970]] m. [[VPU|Vilniaus pedagoginio instituto]] dėstytoja; [[1960]] m. docentė.

Paskelbė [[baltų kalbos|baltų kalbų]] istorijos straipsnių, taip pat apie savo gimtosios pietvakarių dzūkų tarmės metatoniją. Rinko „Lietuvių kalbos atlaso“ medžiagą, redagavo akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ (t. 1, [[1965]] m.) fonetikos skyrių. [[1975]] m. išleista jos knyga „Lietuvių kalbos fonetikos darbai“, kurioje paskelbtas jos Vilniaus pedagoginiame institute skaitytas bendrinės lietuvių kalbos fonetikos kursas, gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimai, įvairūs eksperimentiniai darbai.<ref>{{VLE|XV|77|[[Algirdas Sabaliauskas]]|Elžbieta Mikalauskaitė}}</ref>