Česlovas Radžiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mokėsi Vilniaus 4-ojoje vidurinėje mokykloje ir dainavo Mokytojų namų berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas", kur mokėsi ir muzikos. [[1972]]–[[1977]] m. choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė). [[1984]] m. baigė operinio dirigavimo stažuotę -– asistentūrą prie Kultūros ministerijos [[Maskva|Maskvoje]] (vadovas J. Aleksa).

[[1973]]–[[1975]] m. Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris, [[1975]]–[[1977]] m. Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ chormeisteris. [[1977]]–[[1980]] m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų choro „Elektronika“ chormeisteis -– dirigentas, [[1979]]–[[1980]] m. Vilniaus miesto vyrų choro „Vilma“ chormeisteris, [[1978]]–[[1987]] m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų vokalinio ansamblio „Sigma“ vadovas. [[1983]]–[[1990]] m. sostinės simfoninio orkestro „Vilnius" meno vadovas ir dirigentas.

Nuo [[1989]] m. teatro vyr. chormeisteris – choro vadovas. Jo vadovaujamas operos choras pasiekė aukštą profesinį meistriškumą, gerai vertinamas Lietuvos ir užsienio choro meno žinovų. Į kolektyvą sutelkęs daug jaunų muzikos mokslus baigusių dainininkų, pasiekė idealią choro balsų sudėtį – 43 moterys ir 40 vyrų. Choras pajėgia atlikti bet kokio sudėtingumo operinį simfoninį ir kantatinį -– oratorinį kūrinį. Be daugelio parengtų klasikinių operų chorų, kolektyvas vis dažniau ėmė rengti ir koncertines programas, koncertuoti [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Parengė A. Dvořäko „Requiem“ ([[1993]] m., pirmas atlikimas [[Lietuva|Lietuvoje]]), [[Džakomas Pučinis|G. Puccini]] „Messa di Gloria“ ([[1994]] m.), [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] „Pasijas pagal Morkų“ ([[1996]] m. pirmą kartą atliko [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat ir [[Vokietija|Vokietijoje]]), [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] „Stabat Mater“ ([[1997]] m.). Be pagrindinio darbo operų spektakliuose, choras dalyvauja jubiliejiniuose ir meno meistrų koncertuose, dainuoja Operos sezono atidarymo progomis, įvairių švenčių minėjimuose, festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose, dažnai išvyksta į didžiuosius Lietuvos miestus. Su teatro kolektyvu choras gastroliavo JAV ([[1991]] m.), [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[1991]], [[1994]], [[1996]] m.), [[Italija|Italijoje]] ([[1992]] m.), [[Suomija|Suomijoje]] ([[1993]] m.) ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ([[1993]], [[1994]], [[1995]] m.). Minėtinos ryškiausios pastarųjų metų operos, kuriose itin gausu chorinių scenų: [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Nabukas“, „Trubadūras“, „Makbetas“, C. M. von Weberio „Laisvasis šaulys“, [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustas".

C. Radžiūnas reiškiasi kaip simfoninių ir operinių kūrinių dirigentas. Vadovaudamas sostinės simfoniniam orkestrui „Vilnius“, dirigavo [[Jozefas Haidnas|J. Haydno]] Simfoniją c -– moll, [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Nebaigtąją simfoniją, [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]], [[Georgijus Sviridovas|G. Sviridovo]] ir kitų kompozitorių simfoninius -– vokalinius kūrinius. Diriguoja chorus ir didesnes operų chorų scenas su teatro simfoniniu orkestru ir solistais. [[1991]] m. JAV su Lietuvos ir Chicagos lietuvių operos kolektyvais statė A. Ponchiellio operą „Lietuviai". [[1991]] m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės vienas iš muzikos vadovų ir dirigentų [[Čikaga|Chicagoje]]. [[1986]] m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, o [[1990]] m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Sūnus Saulius Radžiūnas Lietuvos muzikos akademijoje studijuoja choro ir simfoninį dirigavimą -– jis [[1997]] m. tarptautinio choro dirigentų konkurso [[Ryga|Rygoje]] (Latvija) diplomantas.