Charles Babbage: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MastiBot (aptarimas | indėlis)
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → , 1828-1839 → 1828–1839 , g'a → g’a (3) using AWB
Eilutė 1:
[[Vaizdas:CharlesBabbage.jpg|thumb|164px|right]]
'''Čarlzas Babidžas''' ({{en|'''Charles Babbage'''}}, [[1791]]-[[1871]]) – anglų matematikas ir išradėjas. Suprojektavo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų mašiną]], kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu.
 
== Biografija ==
 
Gimė 1791 m. gruodžio 26 d. Walworth’e ([[Saris]]) bankininko šeimoje. Jis buvo vienas iš keturių Bendžamino Babidžo ir Elizabetės Teape vaikų. [[1810]] m. įstojo į Kembridžo Trejybės koledžą. [[1814]] m. baigė Peterhouse ir [[1817]] m. gavo MA. Iki mirties gyveno Londone. [[1816]] m. buvo priimtas į Karališkąją draugiją. 1828-18391828–1839 m. užėmė [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universiteto]] Lukaso vardo matematikos profesoriaus postą.
 
Jis yra parašęs 6 veikalus ir apie 90 straipsnių. Jis pasižymėjo kaip išradėjas, matematikas, mokslo sistemos kritikas, politikas ir politinės ekonomikos žinovas. Jis pasiūlė švyturio signalizavimo sistemą, „juodąsias dėžes“, skirtas užrašymui situacijos, buvusios iki traukinio katastrofos, propagavo dešimtainį piniginės sistemos pagrindą ir siūlė panaudoti potvynių energiją.
Eilutė 12:
Č. Babidžo šlovė glaudžiai susijusi su jo kurtais automatiniais skaičiuotuvais. Jis suprojektavo dviejų tipų prietaisus: [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų mašiną]] ir [[Analitinė mašina|Analitinę mašiną]]. Nuo savo pirmtakų jos skyrėsi ne tik dydžiu ir sudėtingumu, bet ir koncepcija. ''Skirtumų mašina'' buvo skirta ne pagrindinių [[aritmetika|aritmetinių veiksmų]] atlikimui, o [[baigtiniai skirtumai|baigtinių skirtumų]] paskaičiavimui. Jie leido nenaudoti [[daugyba|daugybos]] veiksmų sudarant [[polinomas|polinomų]] reikšmių lenteles.
 
Matematinių lentelių sudarymo automatizavimu jis pradėjo domėtis [[1821]] m. Jo pagrindinė mintis buvo, kad ne tik būtų skaičiuojama be klaidų, bet ir atspausdinami rezultatai. [[1822]] m. jis pasiuntė straipsnį Karališkajai astronomijos draugijai ir gavo pradinį finansavimą ''Skirtumų mašinos'' kūrimui. Tačiau darbai strigo ir mašina nebuvo baigta. Apie [[1840]] m. jis užbaigė [[Analitinė mašina|Analitinės mašinos]] principų kūrimą. Dar po 7 m. jis grįžo prie ''Skirtumų mašinos'' konstrukcijos tobulinimo. Pats Č. Babidžas neužbaigė nė vienos šių mašinų. Dėl nesėkmės priežasties istorikai tebesiginčija. Nurodomos įvairios priežastys: sudėtingas charakteris, nepakankamas progresas ir vyriausybės paramos nutraukimas, nesutarimai su pagrindiniu inžinieriumi J. Klemensu. Tačiau dažniausiai, kaip priežastis, minima Viktorijos laikų technologijos netobulumas. Bet juk [[1834]] m. du švedų broliai Georg'asGeorg’as ir Edward'asEdward’as Scheutz'aiScheutz’ai nedidelį ''Skirtumų mašinos'' modelį.
 
== Kūriniai ==