Ateitininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas, replaced: → (10), - → – (5) using AWB |
||
Eilutė 3:
== Principai ==
Savo veikloje ateitininkai vadovaujasi 5 principais: katalikiškumo, tautiškumo, inteligentiškumo, visuomeniškumo ir šeimiškumo, aprėpiančias svarbiausias, asmenybės raiškos sritis.
== Istorija ==
Eilutė 24:
== Sąjungos ==
Kad geriau galėtų atlikti išsikeltus organizacijos tikslus, Ateitininkų Federacija yra suskirstyta į 4 Sąjungas pagal amžiaus grupes. Kiekviena iš sąjungų turi atskirą sąjungos narių suvažiavimo metu renkamą valdymo organą
=== Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga ===
;Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga, JAS
JAS vienija 10-14 metų amžiaus moksleivius ateitininkus. Sąjungos tikslas – sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime.
Eilutė 35:
=== Moksleivių Ateitininkų Sąjunga ===
; Moksleivių Ateitininkų Sąjunga, MAS (1914–1918 m.)
Moksleivių ateitininkų sąjunga vienija katalikus moksleivius, norinčius užaugti brandžiomis, įvairiapusiškomis, veikliomis asmenybėmis, galinčiomis aktyviai dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame bei religiniame gyvenime. Akademijose, kursuose, stovyklose, kuopų veikloje ugdomas gyvas bei veiksmingas katalikų tikėjimas, diegiamos ir stiprinamos vertybės, skatinama sąmoninga savo Tėvynės bei artimo meilė, žadinamas nuolatinis žinių troškimas bei kūrybiškumas. Paskaitose, diskusijose, įvairiuose užsiėmimuose gilinamasi į rūpimas bei aktualias temas, lavinami sugebėjimai logiškai mąstyti, laisvai ir aiškiai reikšti savo mintis. Kelionėse, šventėse, žaidimuose moksleiviai atsipalaiduoja, bendrauja ir bendradarbiauja, atskleidžia ir ugdo savo gabumus. Kiekvienas narys gali rasti nišą, kur pasireikšti, aktyviai dalyvaudamas daug gauti, bet kartu ir duoti.
Eilutė 44:
[[Vaizdas:Studentai ateitininkai VDU 1928.jpg|thumb|Lietuvos studentų ateitininkų Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių minėjimas 1928 m. vasario 16 d. [[VDU|Lietuvos universitete]]]]
;Studentų Ateitininkų Sąjunga, SAS (1918–1929 m.) [http://sas.ateitis.lt/]
Atgavus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, 1993 metais Lietuvoje atsikūrė Studentų ateitininkų sąjunga.
Eilutė 50:
Kasdienė studentų ateitininkų veikla vyksta atskirose grupelėse universitetuose arba bendrai mieste, kai nuolat susitinkama, diskutuojama pasaulėžiūriniais ir visuomenei aktualiais klausimais.
Taip pat studentai ateitininkai organizuoja tradicines žiemos ir vasaros studentų ateitininkų akademijas (SAŽA ir SAVA), ateitininkų ideologijos, teologijos kursus, konferencijas. Studentai yra pagrindiniai jaunučių ir moksleivių ateitininkų stovyklų ir kitų renginių organizatoriai.
Be to, Studentų ateitininkų sąjunga reiškia savo pozicijas aktualiais klausimais (pvz., dėl aukštojo mokslo reformos).
Eilutė 56:
=== Ateitininkų Sendraugių Sąjunga ===
;
Šiai sąjungai priklauso mokslus baigę ateitininkai, kurie padeda ugdyti jaunesnius ateitininkus.
Eilutė 64:
=== Kęstutis ===
Korporacija „Kęstutis“
Korporacija savo misiją apibūdina kaip „visuomeninę veiklą, kuria siekiama pozityviai įjautrinti visuomenę krikščioniškų vertybių atžvilgiu, besiremiančią bažnyčios socialiniu mokymu, kritiniu šiuolaikinės visuomenės pažinimu, tarpusavio solidarumu ir asmeninėmis iniciatyvomis“<ref>[http://www.ateitis.lt/node/820 Ateitininkų federacija. Ateitininkų veikla: korporacija „Kęstutis“]</ref>. Korporacijos narių tarpe buvo ir yra žinomų visuomenės veikėjų: kun. [[Vytautas Bagdonavičius]], [[Juozas Kojelis]], buves finansų ministras [[Vytautas Dudėnas]], buves Seimo vicepirmininkas [[Feliksas Palubinskas]], buvęs Ateitininkų federacijos vadovas [[Justinas Pikūnas]] ir kiti.
Eilutė 72:
[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1932.jpg|thumb|left|Korporacija „Giedra" 1932 m. gegužės mėn. 22 d.]]
[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1935.jpg|thumb|Vytauto Didžiojo universiteto studenčių ateitininkių korporacijos „Giedra" 10-mečio tradicinė arbatėlė, 1935 m. lapkričio 20 d. Kaune]]
Korporacija „Giedra“
1947 metais atkurta Hanau stovykloje ([[Vokietija]]), o 1951-aisiais atgaivinta Čikagoje.
Šios korporacijos garbės nariai buvo prof. [[Stasys Šalkauskis]], kuris aktyviai dalyvavo „Giedros“ įsikūrime, parinko jai šūkį – „Į kalną, į viršūnes!“, ir rašytoja Marija Pečkauskaitė–[[Šatrijos Ragana]].
Apie „Giedros“ įsikūrimą Ona Gaigalaitė-Beleckienė savo atsiminimuose rašė:
''Giedra mano akyse tebestovi, kaip jungtis ir bendradarbiavimas tyrų, gerų, jaunų širdžių, kopiant į kalno viršūnes. Vienos giedrininkės buvo aktyvesnės, kitos pasyvesnės, bet visų veidai giedri, rankos ištiestos bendram darbui. Studentės tuo laiku buvo švyturiai mūsų liaudyje. Nežinau tokių, kurios nebūtų įsipareigojusios dirbti ir talkinti, organizuoti ar vadovauti kokiame nors visuomeninio darbo bare – kas švietimo, auklėjimo, kas socialinės globos, kas labdarybės, kas motinos ir vaiko, kas mergaičių ir našlaičių globoje, kas spaudos darbe. Per studentiškas atostogas, kas vykdavo į provinciją, į kaimus, kiekviena gaudavo pavedimą – suorganizuoti kursus, paskaityti paskaitą, surengti minėjimą ar kokį renginį, parodą ir t. t. Draugovėje telkėsi ir atskiri būreliai, kaip antai Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė) subūrė studenčių literačių grandinę „Trylika“, kurios ryžosi bendromis jėgomis versti skandinavų moterų kūrybą, nes skandinavų tautos lietuvių širdžiai buvo arčiausia, – Sigrid Unset, Malva Talvio, [[Selma Lagerlef]], Sali Salimen ir kt. Būrelio narės bandė plunksną savojoj kūryboj. Kitas būrelis pasišventė samarietiškiems darbams – ėjo slaugyti sergančios rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės. Užrašinėjo jos mintis, kūrybos nuotrupas, vedė jos dienoraštį. Mėgstančios sportą ir gracingą šokį buvo susitelkusios į sporto būrelį, kuriam vadovavo sportininkė Petronėlė Sarukaitytė-Dineikienė''.
Eilutė 83:
Giedrininkės aktyviai dirbo kaimo jaunimo organizacijoje – Pavasario sąjungoje ir Katalikių moterų draugijoje. Baigusios studijas giedrininkės buvo vadinamos „vyresniosiomis giedrininkėmis“, jos tęsė savo veiklą įvairiuose katalikiškos akcijos baruose.
Giedrininkių veiklą 1940 m. nutraukė bolševikų okupacija – buvo uždraustos visos katalikiškos organizacijos ir didelė dalis giedrininkių 1941 m. ištremta į Sibirą, kur daug jų dėl žiaurių gyvenimo sąlygų (šalčio ir bado) ten ir žuvo. 1944 m., antrą kartą į Lietuvą užplūstant bolševikams, dalis giedrininkių su savo šeimomis pasitraukė į Vakarus, buvo išblaškytos po svečias šalis, tačiau neužmiršo
* Korporacijos šūkis „Į kalnus, į viršūnes", o tikslas
=== Gaja ===
[[Vaizdas:VDU studentai Kaunas.jpg|thumb|Studenčių medikių korporacija „Gaja" 1929 m. balandžio mėn. 14 d.]]
Medikų korporacija „Gaja" įsteigta [[1928]] m., atkurta 2005 m. gruodžio 16 d., veikia iš esmės [[LSMU MA]]. Ateitininkų medikų korporacija „Gaja“, įgyvendindama korporantiškumo idėją, vadovaujasi ateitininkų ideologija ir vienija jos narius profesiniu pagrindu. Korporacijos veiklos kryptys bei
Korporacijos emblema (ženklas) – puplaiškio šakutė ir auksinės spalvos žaltys tamsiai raudoname dugne. Spalvos – tamsiai raudona viršuje, viduryje balta siauresnė, geltona apačioje.
Juostelė – 1–1,
* Korporacijos šūkis – „Gajus [[kūnas]] – budri [[dvasia]]“. Jo autorius – prof. [[Stasys Šalkauskis]].
=== Grandis ===
Korporacija „Grandis“ [[Adolfas Damušis|Adolfo Damušio]] iniciatyva
1999 m. Kaune ([[KTU]]) buvo akurta kaip mišri korporacija, vienijanti vyrus ir moteris.
* Korporacijos šūkis: „Draugiškumas, tarpusavė parama!"
Eilutė 111:
== Asmenybės ==
* [[Arvydas Petras Žygas]] (
== Šaltiniai ==
|