Andrius Sakaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Andrius Sakaitis''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Andrzej Sakowicz'', m. [[1465]] m.) – vienas [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikų, [[Dubingiai|Dubingių]] ir [[Medilas|Medilo]] seniūnas, [[Smolenskas|Smolensko]] ir [[Polockas|Polocko]] vietininkas, [[Trakų vaivada]]. Tėvoninės valdos -– [[Nemenčinė]], [[Hruzdovas]], [[Medilas]].

[[Horodlės unija|Horodlės unijos]] signataro, [[Dubingiai|Dubingių]] seniūno [[Stanislovas Sakas|Stanislovo Sako]] vienas iš 6 sūnų.

Pirmą kartą paminėtas [[1432]] m. [[Švitrigaila|Švitrigailos]] ir [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordino]] paliaubų akte. Kovų dėl [[LDK]] sosto metu iš pradžių buvęs [[Švitrigaila|Švitrigailos]] šalininku, po [[Ašmenos mūšis|Ašmenos mūšio]] perėjo [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto Kęstutaičio]] pusėn.

[[1434]] m. mūšyje prie [[Kopačas|Kopačo]] ([[Ašmenos pavietas]]) tik per stebuklą likęs gyvas ir už tai dėkodamas Dievui, Andrius Sakaitis tais pat metais dotavo [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] šv. Stepono ir šv. Lauryno altorių, o vėliau pastatė dviejus maldos namus: [[1443]] m. bažnyčią ir [[1448]] m. cerkvę savo tėvonijoje [[Hruzdovas|Hruzdove]] ([[Ašmenos pavietas]]).

[[1434]] – [[1435]] m. m. Andrius Sakaitis ėjo [[Dubingiai|Dubingių]] seniūno pareigas.

Kai [[1440]] kovą kunigaikščio [[Jonas Čartoriskis|Jono Čartoriskio]] vadovaujami sąmokslininkai [[Trakai|Trakuose]] nužudė [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], Lietuvos didikai ([[Jonas Goštautas]], [[Jurgis Alšėniškis]], [[Žemaitijos seniūnas]] [[Jonas Kęsgaila|Kęsgaila]], Andrius Sakaitis ir kt.), skubiai susirinkę [[Alšėnai (Baltarusija)|Alšėnuose]], nutarė [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] sostą pasiūlyti [[Lenkija|Lenkijos]] karaliaus [[Vladislovas III|Vladislovo Jogailaičio]] jaunesniajam broliui [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierui]], tuo metu teturėjusiam 13 metų.

Reali valdžia [[LDK]] perėjo [[Ponų taryba]]i, kurios nariu buvo ir Andrius Sakaitis.

Tais pačiais [[1440]] [[Smolenskas|Smolenske]] kilo maištas, smolenskiečiai savo kunigaikščiu išsirinko [[Algirdas|Algirdo]] anūką [[Jurgis Lengvenaitis|Jurgį Lengvenaitį]]. [[Ponų taryba]] siuntė kariuomenę maištui numalšinti, tačiau tai pavyko tik antruoju žygiu. [[Jurgis Lengvenaitis]] ir smolenskiečiai buvo įveikti, o Andrius Sakaitis vėl tapo [[Smolenskas|Smolensko]] vietininku.

[[1445]] m., jau po paskyrimo [[Polockas|Polocko]] vietininku ([[1444]] – [[1458]] m. m.), buvo vienu iš lietuvių kariuomenės vadų kovose prieš [[Maskvos kunigaikštystė|Maskvą]], kuri su [[totoriai|totorių]] pagalba tuo metu bandė užimti [[LDK]] priklausiusią [[Viazma|Viazmą]].

Nuo [[1459]] m. Andrius Sakaitis – [[Trakų vaivada]]. Mirė [[1465]] m.

Turėjo dukrą ir 3 sūnus, kurių žymiausias – Bagdonas Andriejaitis, valdovo ir didysis maršalka, [[Breslauja|Brėslaujos]] seniūnas, [[Polockas|Polocko]] vietininkas, [[Trakų vaivada]].