Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 8 metus
S
→‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: → , 5 m. → 5 m. (5) using AWB
S (→‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: → , 5 m. → 5 m. (5) using AWB)
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. [[1897]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas (1864)|Jonu Kriaučiūnu]], [[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
 
[[1898]]–[[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose (gynė [[Vincas Kapsukas|Vincą Kapsuką]], [[Leonas Prūseika|Leoną Prūseiką]] ir kt.).
[[Vaizdas:Andrey Bulat.jpg|thumb|Andrius Bulota Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje]]
[[1902]]–[[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905  m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1905]] m. vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.
 
[[1907]]–[[1912]] m. Rusijos II ir III [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises.
 
1912–1915  m. advokatas Vilniuje, 1915–[[1916]] m. [[Petrogradas|Petrograde]]. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. – „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, 1916–[[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917  m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917  m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu. [[1918]] m. išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu (nuo [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijos]]). [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
 
1918  m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.
 
[[1940]] m. birželio mėn. [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940–[[1941]] m. [[LSSR AT|LSSR Aukščiausios tarybos]] prezidiumo juridinio skyriaus vedėjas. <ref>{{TLE|I|- 305|Romas Šarmaitis}}</ref><ref>{{VLE|III|- 608|[[Rimantas Miknys]]}}</ref>
427 096

pakeitimai