André Breton: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė [[Tenšebrė]] miestelyje, motina kilusi iš [[Bretanė]]s, tėvas -– iš [[Lotaringija|Lotaringijos]]. Ankstyvąją vaikystę praleidžią Sen Brijė, pas senelius iš motinos pusės. 1900 m. šeima persikelia į [[Paryžius|Paryžiaus]] priemiestį, ten A. Breton'asBreton’as lanko mokyklą. Vėliau jis rašė, kad vaikystė jam pirmiausia reiškia vienatvę ir suvaržymus: motina buvo atšiauri, valdinga ir įtari, o tėvas, nors ir geraširdis ir turintis humoro jausmą žmogus, pasidavė jos įtakai ir buvo itin griežtas sūnui.

1906-19131906–1913 m. mokosi Šaptalio koledže, susižavi [[Šarlis Bodleras|Baudelair'o]] ir Malarme poezija. Pradeda studijuoti mediciną.

1919 m., mirus Jacques'uiJacques’ui Vache‘ui (poetas, dendis, vėliau A. Breton'uiBreton’ui padaręs didelę įtaką), sukrėstas netekties A. Breton'asBreton’as savo noru ima dirbti [[Sen Dizjė]] neuropsichiatrijos centre, kur gydomi per karą iš fronto evakuoti sunkūs psichiniai ligoniai.

1914 m. susižįsta su Paul‘u Valery, draugystė trunka iki 1921-19221921–1922 metų. Žurnale „La Phalange“ išspausdina pirmuosius tris eilėraščius, vienas jų skirtas Valery.

Vasarą skaito [[Arthur Rimbaud|Rimbaud‘o]] poeziją, galiausiai atmeta realizmą: "Daug kartų esu tvirtinęs, kad realistinis kūrinys, palyginti su kitais meno kūriniais, yra iš esmės nepilnavertis" (iš laiško Theodore'uiTheodore’ui Frankel‘iui, 1914 m. [[rugpjūčio 30]] d.).

1918 m. skaito Lautreamont‘ą (Isidore Ducasse), susidomi [[Tristan Tzara|Tristan‘o Tzara‘os]] [[dadaizmas|dada]] judėjimo manifestu.

1919 m. su Aragon‘u ir Soupault‘u įkuria žurnalą „Literatūra“ (Litterature). Išleidžia pirmą poezijos (1913-19191913–1919 m.) rinkinį „Lombardas“ (Mont-de-Pite). Atranda automatinį rašymo būdą, esminį [[siurrealizmas|siurrealizmo]] metodą: reikia nugrimzti į pasyvumo, snaudulio būseną ir klausytis laisvos minčių tėkmės, atkurti vos ne sapne regimus vaizdinius ir šių veiksmų nekontroliuoti protu (galima pastebėti [[Froidas|Freud‘o]] teorijos įtaką). Tokiu būdu kartu su Soupault‘u parašo „Magnetinių laukų“ tekstus, kurių nereikia stengtis racionaliai interpretuoti.

1921 m. judėjimas pakrinka, A. Breton'asBreton’as taip pat nuo jo atitolsta. Jo manymu, [[dadaizmas|dada]] – tai “vidinė nuostata“, pereinamasis etapas modernumo ir naujosios literatūros link.

1922 m. mėgina surengti „Tarptautinį kongresą moderniam mąstymui apibrėžti ir ginti“, tačiau šis virsta konfrontacija tarp A. Breton'oBreton’o ir [[Tristan Tzara|Tzara‘os]].

1923 m. A. Breton'asBreton’as išspausdina antrą poezijos rinkinį „Žemės šviesa“ (Clair de Terre), skirtą poetui Saint-Poliui Roux. Tais pačiais metais metais [[dadaizmas|dada]] judėjimas galutinai išyra.

1924 m. A. Breton'asBreton’as išspausdina 1918-19231918–1923 m. parašytų straipsnių rinkinį „Prarasti žingsniai“ (Pas perdus), atspindintį jo minties vystymąsi tuo laikotarpiu: poetui rūpi meno prasmė, jo santykiai su žmonėmis ir gyvenimu, o poezija, jo įsitikinimu, „sklinda iš žmonių – ir ne tik rašytojų – gyvenimo“.

1924 m. spalį pasirodo A. Breton'oBreton’o „Siurrealizmo manifestas“ ir poemų proza rinkinys „Tirpi žuvis“ (Poisson soluble). Nuo šios datos imama kalbėti apie [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupę ir judėjimą.

„Manifestas“ – tai teorinis A. Breton'oBreton’o ir jo bendražygių paieškų apibendrinimas ir pozicijos deklaracija. Jame [[siurrealizmas]] apibrėžiamas kaip „1. Psichinis automatizmas, kuriuo perteikiamas tikrasis minties veikimas, pasitelkus žodį, raštą ar kokį kitą būdą. Tai minties diktavimas atmetus bet kokią proto kontrolę ir nesiekiant jokių estetinių ar moralinių tikslų. 2. Filosofine prasme siurrealizmas pagrįstas tikėjimu, kad egzistuoja aukštesnė tikrovė, kurioje viešpatauja iki šiol nepripažintos asociacijų formos, kad sapnas yra visagalis, kad egzistuoja betikslis minčių žaismas. Siurrealizmas siekia galutinai suardyti visus kitus psichikos mechanizmus ir spręsti svarbiausias gyvenimo problemas.“

Pasirodo pirmasis žurnalo „Siurrealistinė revoliucija“ (La Revolution surrealiste) numeris, atidaromas Siurrealistinių tyrimų biuras (veikė iki 1925 m. vasario). A. Breton'asBreton’as buvo siurrealistų grupės vadas ir ideologas. 1925 m. [[siurrealizmas|siurrealistai]] spausdina kolektyvinius pareiškimus savo žurnale; A. Bretonas tampa jo redaktoriumi. 1926 m. Paryžiuje atidaroma Siurrealistų galerija.

1925 m. [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupė suartėja su prokomunistine grupe „Šviesa“. Kartu su kitomis grupėmis, tarp jų ir „Šviesa“, paskelbia manifestą „Revoliucija dabar ir visados“.

A. Breton'asBreton’as, susižavėjęs [[Levas Trockis|Levo Trockio]] knyga „Leninas“, paragina visą grupę pritarti [[komunizmas|komunizmo]] idėjoms. 1927 m. įstoja į [[komunizmas|Komunistų partiją]].

A. Breton'asBreton’as mirė 1966 m., būdamas 70 metų. Palaidotas Paryžiuje.

A. Breton'asBreton’as buvo vedęs tris kartus:

Dalis A. Breton'oBreton’o darbų:

* MONT DE PIÉTE, 1919 -– Lombardas

* UN CADAVRE, 1924 -– Lavonas

* NADJA, 1928 -– Nadža

* Nadža / André Breton. -– V.: Baltos lankos, 1998. -– 126 p. -– ISBN 9986-813-81-6