André-Marie Ampère: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: XVII-XVIII → XVII–XVIII , - → – using AWB
Eilutė 22:
'''A. M. Amperas''' (''André-Marie Ampère'', [[1775]] m. [[sausio 20]] d. [[Lionas|Lione]] – [[1836]] m. [[birželio 10]] d.) – prancūzų fizikas ir chemikas.
 
Gimė [[Lionas|Lione]] konversantų šeimoje. Nuostabioje jo tėvo bibliotekoje buvo kuriniai žymių filosofų ir rašytojų. Jaunasis Andrė ištisomis dienomis galėjo ten prasėdėti su knyga rankose, todėl nelankęs mokyklos sugebėjo turėti geras žinias. 11 m. jis pradėjo skaityti įžymiojo 20 tomų D‘Alambero „ Enciklopediją“ ir per trejus metus ją visą išstudijavo. Jį domino nuostabus žodynas, bandė rašyti eilėraščius, bet fizikos - matematikos mokslai pasirodė įdomesni. Kada tėvo bibliotekoje pritrūko knygų A. Amperas pradėjo lankyti Liono koledžo biblioteką. Daugiausiai knygos buvo rašomos lotynų kalba kurios jis nežinojo. Per kelis mėnesius Andrė savarankiškai išmoko lotynų kalbą ir XVII-XVIIIXVII–XVIII a. klasikų moksliniai kūrinai jam jau buvo prieinami. Turėdamas 12 m. Amperas savarankiškai išsiaiškino aukštosios [[matematika|matematikos]] pagrindus. 13 m. jau parodė pirmuosius savo matematinius darbus Liono akademijoje.
 
[[1793]] m. įsiliepsnojo Lione sukilimas kuris buvo žiauriai numalšintas už dalyvavimą sukilime buvo giljotinuotas A. Ampero tėvas. Visas turtas buvo konfiskuotas jaunuolis gyvenimui pradėjo užsidirbti teikdamas matematikos pamokas. Norėdamas pratęsti mokslinius darbus jis keldavosi nuo keturių valandų ryto. Amperas taip pat dirbo repetitoriumi politechnikos mokykloje [[Paryžius|Paryžiuje]], po to vadovavo Fizikos katedroje Burge, o nuo [[1805]] m. matematikos katedroje Paryžiaus politechnikos mokykloje, čia jis išleido pirmą literatūrini veikalą. [[1820]] m. [[rugsėjo 11]] d. Amperas dalyvavo akademijos posėdyje, kur buvo pranešta atrasto H. Erstedo [[elektra|elektros]] formulė veiksmo ant magnetinės rodyklės. Padarius bandymus mokslininkas jau už keliu dienų pristatė akademijai svarbius rezultatus: jis suformulavo taisyklę dėl nustatymo krypties, į kurią pasisuks rodyklė prie laidininko su elektra, elektros srovių bendra sąveiką. Vėliau ištyrė [[magnetizmas|magnetizmo]] teoriją, pagal kuria visų magnetiniu bendra sąveikų yra tarpusavio santykiu ratiniai molekuliarynės srovės. Taip jis pirmą kartą nurodė ryšį elektrinių ir magnetiniu procesų. 1820 m. jis nuosekliai ištyrė, kad tarp dviejų paraleliniu laidininkų kuriuose teka vienoda kryptinė elektros srovė prisitraukia laidai, o jeigu skirtingom atstumia laidus.