'''Anastasijus IV''' ('''Corrado di Suburra''' ar '''della Suburra''', ''Konradas iš Suburra'', mirė [[1154]] m. [[gruodžio 3]] d.) -– Romos katalikų [[Popiežius]] ([[1153]]-[[1154]] m.).
Anastasijus IV kilo iš [[Roma|Romos]]; tėvo vardas -– Benediktas. Anastasijus IV dalyvavo dvigubuose Popiežiaus rinkimuose [[1130]] m., buvo vienas aršiausių [[antipopiežius|antipopiežiaus]] Anakleto II (1130–38 m.) priešų, o Popiežiui [[Inocentas II|Inocentui II]] pasitraukus į [[Prancūzija|Prancūziją]], liko jo [[vikaras|vikaru]] [[Italija|Italijoje]]. Iki išrinkimo Popiežiumi buvo Sabinos kardinolas vyskupas (1127-11531127–1153 m.). Per savo trumpą pontifikatą Anastasijus IV pasižymėjo kaip taikdarys: su vokiečių imperatoriumi [[Frydrichas I Barbarosa|Frydrichu I]] susitarė dėl Magdeburgo arkivyskupo skyrimo ir tuo užbaigė 4 pontifikatus trukusį ginčą, o ''William Fitzherbert'' (mirė 1154 m.), žinomą kaip šventą Viljamą Jorkietį, pripažino [[Jorkas|Jorko]] [[vyskupas|vyskupu]] nepaisant galingo [[Cistersų ordinas|Cistersų ordino]] pasipriešinimo. Anastasijaus IV įpėdiniu tapo Albano vyskupas ir Ostijos kardinolas ''Nicholas Breakspear'' (1110–1159 m.), pasivadinęs [[Adrianas IV|Adrianu IV]].
