Vinkšnėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Gyventojai: Ref + dem pagal MLTE using AWB
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced:   → (2), → , - → – (2) using AWB
Eilutė 16:
}}
 
'''Vinkšnėnai''' – kaimas, faktiškai [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto šiaurės vakarų rajonas, 5  km nuo miesto centro, priklausantis administraciniam [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajonui]], [[Šiaulių kaimiškoji seniūnija|Šiaulių kaimiškajai seniūnijai]].
 
== Geografija ==
Eilutė 37:
== Istorija ==
 
Pavadinimas kilęs nuo [[XIX a.]] - [[XX a.]] nusausinto ir užakusio [[Vinkšnos ežeras|Vinkšnos ežero]], tvyrojusio [[Gubernijos dvaras|Gubernijos dvaro]] teritorijoje. Ežero pakrantėje buvo užsodintas vaismedžių medelynas. Į Vinkšnėnus nuo Gubernijos dvaro vedė kelias, vadintas Vinkšnėnų keliu, kuris ties kaimu įsijungdavo į pašto kelią Šiauliai – [[Žagarė]].
 
Vinkšnėnų kaimas minimas dar [[1673]] m., šaltinyje nurodoma, kad čia gyveno 66 šeimos. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu Šilų miško vakarinėje dalyje buvo sustoję [[Biržų kautynės]]e sumušti kunigo [[Antanas Mackevičius|Mackevičiaus]] vadovaujami sukilėliai. Besitraukdamos sukilėlių grupės raiteliai, pėstininkai, gurguolės susirinko Šiluose. Prie sukilėlių prisidėjo dalis [[Bridai|Bridų]], [[Sutkūnai|Sutkūnų]] ir Vinkšnėnų jaunuolių. Sukilėlių taryba nutarė trauktis į [[Kuršėnai|Kuršėnų]] kelią ir žygiuoti [[Prūsija|Prūsijos]] link. Žygiuoti sukilėliai pradėjo per Vinkšnėnų kaimą. Pirmieji jojo raiteliai, po jų ėjo pėstieji, o gale važiavo gurguolė. Bet vos tik sukilėliai pasiekė Kuršėnų kelią, juos užpuolė iš Šiaulių atvykę [[kazokai]], pradėjo šaudyti patrankos. Raiteliai bandė sulaikyti kariuomenę, bet neilgai atlaikė spaudimą. Tačiau pagrindinės jėgos žygiavo toliau. Dauguma naujokų iš Bridų, Sutkūnų ir Vinkšnėnų kaimų nepanoro toliau žygiuoti ir patekti po kulkomis. Jie per sumaištį pasislėpė miške ir rytą grįžo namo. Taip baigėsi jų dalyvavimas sukilime. {{šaltinis|[[Gustavas Gontis]]. Vinkšnėnų kaimo istorijos. Versmė, 1999 m.}}
 
[[1896]] m. įvyko didelis gaisras, sudegė beveik visos sodybos. Tuomet sumažėjo ir gyventojų. Iki [[1922]] m. Žemės reformos tai buvo gatvinis kaimas. Jame 22 šeimos valdė po 1 ar 2 [[valakas|valakus]], o 10 šeimų (grytelninkai) teturėjo tik daržus. Stambesni ūkininkai buvo Armala, Bernotas, Budrys, Buožis, Čepulis, Čepinskas, Gilys, Gontis, Dovydaitis, Eckys, Lešinskas, Kušlys, Kurlianskas, Masandukas, Murza, Pušinskas, Tartilas, Puidokas, Sidabras, Ulčinas, Urmonas, Vanagas. Po Žemės reformos 9 kiemai liko senosiose vietose, kiti išsikėlė į naujus sklypus. Reformos metu daug vaikų atsiskyrė nuo tėvų ūkių. [[1923]] m. surašymo metu rastos 44 šeimos.
 
Kaimo gyventojų pagrindinė veikla buvo darbas savo ūkiuose. Tačiau tarpukariu dalis žmonių dirbo Šiaulių mieste, keletas jų įvairų laiką valstybinėse įstaigose. [[1919]] m. siuvėjas Jonas Labanauskas 3 mėnesius dirbo tuometinio bolševikinio valsčiaus viršaičiu. Vėliau kaime jis vertėsi žemės ūkiu. Broliai Jonas ir Jurgis Masandukai [[1940]]-[[1941]] m. ir [[1944]] m. dirbo komunistinio valsčiaus pirmininku ir sekretoriumi. [[1943]]-[[1944]] m. vokiečių okupacijos metu, Šiaulių valsčiaus viršininku dirbo Jurgis Tartilas. Už šią tarnybą [[1948]] m. jis buvo išvežtas į Sibirą. Po 15 metų jis grįžo į Vinkšnėnus. Įvairiomis dingstimis iš Vinkšnėnų kaimo į Sibirą dar buvo ištremti: Rokas Čepinskas ir jo sesuo Viktorija, Vincentas Sidabras ir jo sūnus Gasparas su šeima, Vincas Pumputis, Juozas Budrys ir Kušlys su šeimomis. Nežiūrint visų sunkumų, Vinkšnėnų kaimo žmonės tvirtai įsikūrė savo žemėse, pasistatė sodybas. Stambesniais ūkininkais tapo Murza, Bernotas, Masandukas.
Eilutė 56:
== Infrastruktūra ==
 
Kaimas integruotas į miesto gatvių infrastruktūrą, jį aptarnauja miesto [[visuomeninis transportas]], tačiau tolesnę integraciją į miestą stabdo administracinis priklausymas Šiaulių rajonui. Vinkšnėnų kaime yra Šiaulių miesto dujų reguliavimo stotis. Vinkšnėnų kaimą iš rytų į vakarus kerta didelė aukšto slėgimo dujotiekio vamzdyno linija. Vinkšnėnuose ji šakojasi. Viena šaka eina į [[Naujoji Akmenė|Naująją Akmenę]], kita - į [[Klaipėda|Klaipėdą]], trečia – į Šiaulius. Šiaulių dujų reguliavimo stotis sumažina dujų slėgimą vamzdynuose ir paskirsto į įvairias miesto zonas.
 
Prie Šilų miškelio ir plento į Gruzdžius yra Šiaulių miškų urėdijos Šiaulių girininkija. Ji organizuoja miško priežiūrą ir medienos gamybą. Kaime yra keletas individualių įmonių. Dauguma žmonių dirba savo asmeninio naudojimo 3 ha ūkeliuose. Dalį žemės plotų apdirba Bridų žemės ūkio bendrovė.
 
== Paveldas ==
Kaimo pietinėje dalyje, 0,12  km į šiaurę nuo Kulpės upės, 50 m į vakarus nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Gruzdžiai]] yra Vinkšnėnų pirmosios senosios kapinės (unikalus paminklo kodas 4681). Kaimo centrinėje dalyje, į vakarus nuo kelio Šiauliai–Vinkšnėnai yra Vinkšnėnų antrosios senosios kapinės (unikalus paminklo kodas 4682). Kapinaitės nedidelės, aptvertos medine tvora, apaugusios medžiais, dar matomi daugelio kapų kauburėliai, yra kryžių.
 
== Gyventojai ==