Valkaviskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas, replaced: → (3), 1920-1939 → 1920–1939 using AWB |
||
Eilutė 29:
[[1507]] m. [[Žygimantas Senasis]] suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]] rinkti miesto tarybą, rengti muges ir turgus. Nuo [[1566]] m. Valkavisko [[pavietas|pavieto]] centras, jame buvo šaukiami pavieto ir žemės [[seimelis|seimeliai]]. [[1598]] m. pastatytas [[jėzuitai|jėzuitų]] vienuolynas.
[[1654]] m. prie Valkavisko įvyko kautynės su [[švedai]]s, miestelį užėmė [[Karolis X Gustavas|Karolio X]] kariuomenė. [[1655]] m. miestą užėmė rusų kariuomenė ir stipriai jį nuniokojo. Rusų kariuomenė miestelį ne kartą degino ir plėšė vykstant [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimams]] [[1772]], [[1793]] ir [[1795]] m. Amžiaus pabaigoje miestelyje buvo likę 362 namai su 2127 gyventojais. 1795 m. miestas atiteko [[Prūsija]]i, bet pagal [[1807]] m. [[Tilžės taika|Tilžės sutartį]] perėjo [[Rusijos imperija]]i. [[1812]] m. miestą rusai vėl sudegino puolant [[Napoleonas|Napoleono]] kariuomenei. Bet jau [[1860]] m. mieste buvo 492 namai, 3472 gyventojai, dvi mokyklos, cerkvė, dvi bažnyčios, sinagoga, du malūnai, ligoninė, 52 krautuvės. [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu miestą buvo užėmusi Gustavo Stravinskio sukilėlių kariuomenė.
[[1897]] m. jau buvo 10 323 gyventojai. [[1905]]-[[1907]] m. Valkavisko gyventojai ir mieste stovėję kariuomenės daliniai aktyviai dalyvavo [[revoliucija|revoliuciniuose]] įvykiuose. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] [[1915]] m. rudenį miestą užėmė vokiečių kariuomenė, [[1919]] m. vasario mėn. lenkų armija, [[1920]] m. liepos mėnesį įsiveržė [[Raudonoji armija]], bet rugsėjo pradžioje jį vėl išvadavo lenkai. Miestas vėl tapo Balstogės vaivadijos pavieto centru. [[1939]] m. miestą vėl okupavo rusų kariuomenė, jis tapo rajono centru.
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], jau [[1941]] m. [[birželio 28]] d. miestą užėmė hitlerininkai. Mieste buvo įkurta [[koncentracijos stovykla]], kurioje žuvo per 20 000 žmonių, ir žydų getas. [[1944]] m. [[liepos 14]] d. miestą užėmė tarybinė armija. Nuo [[1991]] m. Baltarusijos Respublikos rajono centras.
Eilutė 39:
[[Viduramžiai]]s miestelio plėtrai turėjo reikšmės patogi [[geografija|geografinė]] padėtis – per jį ėjo kelias iš [[variagai|variagų]] į [[graikai|graikus]], kuris jungė [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] su [[Juodoji jūra|Juodaja jūra]]. Anksti atsirado amatai ir pramonės užuomazgos – mieste ir jo apylinkėse buvo gaminami ginklai, aprėdai ir šarvai kariams, indai, verdamas [[alus]]. Jau [[1513]] m. plane matyti 9 gatvės.
[[1885]] m. nutiestas [[geležinkelis]] [[Baranovičiai]] – [[Balstogė]] pagyvino [[pramonė]]s plėtrą. [[1891]] m. jau veikė 19 pramonės įmonių.
Daugelis miesto įmonių buvo nukentėje Antrojo pasaulinio karo metais, bet vėliau pramonė dar labiau išvystyta. Mieste yra maisto, metalo, medžio apdirbimo pramonės įmonių.
== Nuorodos ==
| |||