20:56, 7 rugsėjo 2011 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: vi:Torre del Greco ← Prieš tai darytas keitimas		09:26, 23 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 23: }} '''Tore del Grekas''' ([[lietuvių kalba\|liet]]. "graikų bokštas") -– [[Italija\|Italijos]] miestas ir komuna [[Neapolio provincija\|Neapolio provincijoje]], [[Kampanija\|Kampanijoje]]. Mieste [[2007]] m. gyveno 88 tūkst. žmonių. Miesto gyventojai kartais pravardžiuojami ''Corallini'', nes greta esančioje jūroje daug koralų, o miestas yra svarbus koralinių papuošalų ir kamėjų gamintojas nuo [[XVII amžius\|XVII a.]] == Istorija == Eilutė 39: Napoleono laikais Neapolį valdant [[Joachim Murat]], Tore del Grekas su 18 tūkst gyventojų buvo trečias pagal dydį Neapolio karalystės miestas po Neapolio ir [[Fodža\|Fodžos]]. Tuo metu miestas tapo populiariu kurortu turtingiems italams ir ši tradicija tęsėsi iki [[XX amžius\|XX a.]] pradžios. Nuo XVI a. turtingos šeimos ir Italijos kilmingieji statėsi vasaros rūmus Tore del Greko pakraščiuose, iš kurių žymiausi yra Palazzo Materazzo [[1970]] m. atnaujinti kaip šokių mokykla, bet po [[1980]] m. jame vėl įsikūrė žmonės, kai žemės drebėjimas sunaikino vargingesnių žmonių būstus. Pakilimo laikotarpiu miestas buvo žinomas dėl savo kavinių ir užkandinių, iš kurių išsiskyrė "Gran Cafe Palumbo", didelė [[Art Nouveau]] stiliaus kavinė, teikusi vietiniams ir turistams maistą ir [[kava\|kavą]] bei turėjusi didelį povilijoną lauke. Garsus italų komikas Toto buvo vienas iš tų, kurie kasmet atvykdavo į kurortą. Tore del Greko kaip kurorto populiarumo priežastis buvo paplūdymiai, pastoraliniai laukų ir vynuogynų vaizdai bei Vezuvijaus didybė. Kadangi miestas buvo arčiausiai ugnikalnio iš čia išvykdavo turistai, norintys į jį įkopti. Tai jie padarydavo specialiai įrengtu keltuvu, kuris pakeldavo iki kraterio. Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] vokiečiai mieste saugojo amuniciją, tad sąjungininkai jį smarkiai subombardavo. Po karo smarkiai nukentėjo turizmo industrija, paplitus automobiliams nebereikėjo keltuvo į Vezuvijų. Be to po [[1950]] m. dėl urbanizacijos ir padidėjusio gyventojų skaičiaus miestas prardo "kaimišką" atmosferą, tad turistai patraukė į [[Sorentas\|Sorentą]] ar Amalfio pakrantę ir baigėsi Tore del Greko kaip kurorto aukso amžius. Tačiau koralų ir papuošalų gamyba išliko. == Nuorodos ==

Tore del Grekas: Skirtumas tarp puslapio versijų