Seuta: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
S
Vikifikavimas, replaced: → (4), - → – using AWB
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: mk:Сеута)
S (Vikifikavimas, replaced: → (4), - → – using AWB)
}}
 
'''Seuta''' – [[Ispanija|Ispanijos]] autonominis miestas, esantis [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros krante]] Šiaurės Afrikoje ties [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiauriu]]. Seutos didžiąją dalį sudaro [[Monte Hacho]] kalva, kurios viršūnėje yra Ispanijos kariuomenės tvirtovė. Monte Hacho yra viena iš tikėtinų pietinio Heraklio stulpo vietų, kita - Jebel Musa [[Marokas|Maroke]].
 
Į miestą bei kitą autonominį miestą [[Melila|Melilą]] taip pat aplinkines Viduržemio jūros salas pretenduoja ir [[Marokas]]. Seutoje nėra aerodromo, bet sraigtasparnių maršrutai jungia miestą su Malagos oro uostu. Į Seutą galima patekti keltu ir sausuma.
{{-}}
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#008000; text-align:center; font-size: medium;" |Al-Andalusijos taifa<br />'''Seuta سبتة'''
|- style="vertical-align: top;"
|- style="vertical-align: top;"
| '''Dinastija:'''
|
|- style="vertical-align: top;"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
Seutos strateginė vieta padarė ją prekybos kelių ir karinių maršrutų kryžkele pradedant [[Kartagina|kartaginiečiais]] V a. pr. m. e., kurie miestą vadino ''Abyla''. Senovės [[Roma|Romėnams]] užėmus miestą apie 42 m. e. m. (tada vadintą ''Septem''), jis buvo naudojamas beveik vien tik kariniams tikslams. Po 400 metų [[vandalai]] išvijo romėnus, dar vėliau miestas atiteko Ispanijos [[vizigotai|vizigotams]] ir [[Bizantija|bizantiečiams]].
 
710 m. [[Islamas|musulmonų]] armijai prisiartinus prie Seutos, jos valdytojas Julianas (taip pat vadinamas "Gomaros karaliumi") perėjo į priešų pusę ir paskatino juos įsiveržti į [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalį]]. Vadovaujant [[berberai|berberų]] generolui [[Tariq ibn Ziyad]] Seuta buvo naudojama kaip pagrindinė kariuomenės telkimo vieta ruošiantis vizigotų Ispanijos užpuolimui.
 
Po Juliano mirties [[arabai]] ėmė tiesiogiai valdyti miestą. Tačiau tuo pasipiktino kaimyninės berberų gentys ir per Karidžitų sukilimą, vadovaujamą Maysara al-Haqir, miestas 740 m buvo sugriautas. [[IX amžius|IX a.]] miestą atkūrė Majakas, Majkasa berberų genties vadas, pradėjęs trumpą [[Banu Isam]] dinastiją. Valdant Majako provaikaičiui ši dinastija trumpam buvo tapusi [[Idrisidai|Idrisidų]] vasalais. Dinastija baigėsi, kai jis atsisakė sosto [[Kordobos kalifatas|Kordobos kalifo]] Abd ar Rachmano III naudai 931 m. ir Seuta perėjo Andalūzijai, kaip ir Melila 927 m. ir Tanžeras 951 m.
 
1031 m. žlugus Umajadų kalifatui kilo chaosas, tačiau galiausiai nuo 1084 m. Seutą, kartu su visa maurų Ispanija, ėmė valdyti [[Almoravidai]]. Almoravidų įpėdiniai [[Almochadai]] užėmė Seutą [[1147]] m. ir valdė iki [[1242]] m. (išskyrus Ibn Hudo maištą [[1232]] m.), kai miestas atiteko [[Tunisas|Tuniso]] Hafsidams. Jų įtaka vakaruose greitai menko ir Seuta išvijo juos [[1249]] m. Po to mieste vyravo politinis nestabilumas, kai dėl jo varžėsi Fezo ir [[Granada|Granados]] karalystės. [[1387]] m. padedant Aragonui Seutą užėmė Fezo karalystė.