Nemunėlio Radviliškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nemunėlio Radviliškis''' – miestelis [[Biržų rajonas|Biržų rajone]], 22  km į šiaurę nuo [[Biržai|Biržų]]. Išsidėstęs šalia [[Apaščia|Apaščios]] ir [[Nemunėlis|Nemunėlio]] upių santakos, prie sienos su [[Latvija]]. [[Nemunėlio Radviliškio seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Stovi [[Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] (nuo 1854 m.), [[Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia]], yra [[Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT−41058).

Čia, kaip ir visame Biržų krašte, daugelį šimtmečių kartu gyvena skirtingų − [[Katalikai|katalikų]] ir [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] − tikėjimų žmonės. Lietuvoje, kaip ir visoje katalikiškoje [[Europa|Europoje]], evangelikai reformatai nebuvo labai mėgstami. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] [[sinodas]] draudė ([[1744]] m.) [[Eretikai|eretikams]] (evangelikams reformatams) mokyti katalikų vaikus, o mišri kataliko ir evangeliko reformato santuoka buvo pripažįstama netinkama ir neteisėta. [[1729]] m. [[Palėvenė]]s [[Dominikonai|dominikonų]] vienuolyno kunigas ''Gruzdas'' užpuolė ir nuniokojo evangelikų reformatų bažnyčias Nemunėlio Radviliškyje ir [[Papilys|Papilyje]].

[[1854]] m. grafo [[Jonas Tiškevičius|Jono Tiškevičiaus]] rūpesčiu Nemunėlio Radviliškyje pastatyta iki šiol išlikusi klasicizmo bruožų turinti Švč. Mergelės Marijos katalikų bažnyčia.

Nedidelis Nemunėlio Radviliškio miestelis neretai tapdavo Biržų tvirtovės link traukiančių [[Švedai|švedų]] karinių dalinių stovykla. [[1625]] m. miestelis priglaudė prie Biržų tvirtovės sumuštą švedų dalinį.

[[1655]] m. švedų feldmaršalas ''Levenhauptas'' su kariuomenės dalimi iš [[Kuoknesė]]s (dabar Latvija) persikėlė į Nemunėlio Radviliškį ir įkūrė ten stovyklą. Pulkininkas ''Taleris'' su 7 kuopomis pėstininkų ir 200 raitelių buvo pasiųstas užimti Biržus. Biržų tvirtovė buvo užimta, komendantu paskirtas ''Urkvardas''. Iš Nemunėlio Radviliškio užimti [[Palanga|Palangą]], [[Šventoji|Šventąją]], [[Piltenė|Piltenę]] buvo pasiųstas pulkininkas leitenantas ''Martynas Šulcas''. Vėliau švedų kariuomenės stovykla iš Nemunėlio Radviliškio persikėlė į [[Pasvalys|Pasvalį]].

Unikalia istorine praeitimi turtingas Nemunėlio Radviliškis gali pasigirti Lietuvai davęs daug ryškių asmenybių.

Gyvenvietėje rastos dvi senovės Romos bronzinės emaliuotos sagė. Plokščia, simetriška, su gyvulių galvučių ornamentika ir apvali.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.</ref>

* [[1808]] m. čia gimė [[Karolis Nerlichas]], kunigas, dingusios rankraštinės lietuvių kalbos gramatikos autorius, reformatų religinės literatūros rengėjas.

* [[1864]] m. − [[Jonas Cumftas]], medicinos mokslų daktaras, žymus oftalmologas.

* [[1891]] m. − poetas [[Stanislovas Puzinas]].

* [[1894]] m. − [[Juozas Žemaitis (1894)|Juozas Žemaitis]], veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras.

Netoliese esančiuose [[Jasiškiai|Jasiškiuose]] [[1884]] m. gimė [[Adomas Šernas]], kunigas, literatas, vertėjas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas. Iš Jasiškių sodžiaus kilęs ir [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Nepriklausomybės akto]] signataras, vėliau IV-osios [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|M. Šleževičiaus vyriausybės]] ministras be portfelio [[Jokūbas Šernas]] ([[1888]]−[[1926]] m.). Netoli nuo Nemunėlio Radviliškio esančiuose [[Dauguviečiai|Dauguviečiuose]] − žymaus teatro režisieriaus ir dramaturgo [[Borisas Dauguvietis|Boriso Dauguviečio]] ([[1885]]−[[1949]] m.) tėviškė.