Nemėžis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Gyventojai: Smulkus pataisymas, replaced: Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti. → Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. using AWB
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB
Eilutė 24:
Nemėžio pavadinimas žinomas dar nuo [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] laikų. Čia jis [[1397]] m. apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. Spėjama, kad [[1686]] m. [[Nemėžio dvaras|Nemėžio dvare]] pasirašyta [[Nemėžio sutartis]], pagal kurią [[Abiejų Tautų Respublika]] ir [[Rusija]] įsipareigojo bendrai kovoti prieš [[Švedija|Švediją]].
 
[[1684]] m. Nemėžio [[totoriai]] tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. Iš to meto išlikęs totoriaus Romano Dovidovino testamentas: turkų sunkiai sužeistas, jis prašė savo brolio palaidoti jį mylimajame Nemėžyje. XIV a. Nemėžyje jau buvo kunigaikščių rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIV a. Nemėžis minimas kaip valsčius (pavietas). Karui jis turėjo atsiųsti 92 riterius.
 
[[1794]] m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. [[Jokūbas Jasinskis]]. [[Balandžio 23]]-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir puolė [[Vilnius|Vilnių]]. Sukilėlių tradicijos išliko. [[1863]] m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene [[Rūdiškių miškai|Rūdiškių miškuose]]. [[1863 sukilimas|1863 metų sukilime]] dalyvavo ir Nemėžio totoriai, kuriems vadovavo [[Samuelis Ulanas]].
Eilutė 43:
== Nemėžio totoriai ir mečetė ==
 
Nemėžis – tai viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių gyvenviečių, kur gyvena kelios dešimtys musulmonų tikėjimą išpažįstančių totorių. Jų tradicijos ir papročiai išlikę iki šiol, jų bendruomenė yra labai vieninga ir draugiška.
 
Kadangi Nemėžyje jau nuo seno gyveno totoriai (nuo [[1397]] m.), tad nekeista, jog čia yra totorių kapinaitės bei jų maldos namai – [[mečetė]]. Pirmoji totorių mečetė pastatyta dar [[1684]] m., buvo medinė, su bokšteliu, bet ji sudegė. Dabartinė pastatyta [[1909]] m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą, atskiros patalpos vyrams ir moterims. Sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu. Pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Į jas susirenka vos keli žmonės. Daugiau jų suvažiuoja per tradicines musulmonų šventes. Į pamaldas atvažiuoja ir arabų. Pamaldoms Nemėžio mečetėje vadovauja Vilniuje gyvenantis imamas, jis dirba ir [[Keturiasdešimt Totorių|Keturiasdešimties Totorių]] kaime. Nemėžyje gyvena tik imamo pavaduotojas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 mečetės, iš kurių dvi yra Vilniaus rajone: Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime.