Lvovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Keičiama: mr:लिव्हिव
S Vikifikavimas, replaced:   → (2), → (4), - → – using AWB
Eilutė 32:
[[1349]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] karalius [[Kazimieras III]] užimė miestą. Po septynerių metų, [[1356]] m. miestui dovanota [[Magdeburgo teisė|Mageburgo teisę]] kuri labai paskatino miestą plėstis.
 
Po [[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1772]] m. miestas atiteko [[Austrija]]i. Miesto pavadinimas pakeistas į Lembergą. Valstybinėse įstaigose oficiali kalba - [[vokiečių kalba|vokiečių]], taip pat daugelis valdininkų mokėjo [[čekų kalba|čekų kalbą]], tačiau nepaisant to [[ukrainiečių kalba|ukrainietybė]] buvo gerbiama ir tausojama. Miestui buvo suteikta teisė deleguoti savo atstovus į parlamentą [[Viena|Vienoje]]. Nuo [[1858]]-ųjų mieste pradėta naudoti dujinį apšvietimą, o jau [[1900]] [[elektra|elektriniai]] šviestuvai. [[1883]] m. mieste pradėjo veikti [[telefonas|telefoninė]] linija. [[1893]] metais mieste paleistas pirmasis elektrinis [[tramvajus]].
 
[[Vaizdas:Old Town, Lvov, Ukraine 2007.jpg|thumb|left|Senamiestis]]
Eilutė 38:
[[1918]] m. po [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] miestas tapo [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika|Vakarų Ukrainos liaudies respublikos]] (VULR) sostine. [[1919]] m. VULR susijungus su [[Ukrainos Liaudies Respublika|ULR]] trumpai tapo provinciniu miestu šalies vakaruose, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje pralaimėjus karą su lenkais [[Galicija]], [[Voluinė]] ir kitos Vakarų Ukrainos teritorijos atiteko [[Lenkija]]i. Mieste vis daugiau žmonių ėmė šnekėti [[lenkų kalba|lenkiškai]].
 
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] mūšiai daugiausiai vyko miesto pietinėje dalyje, todėl istoriniai paminklai ir pastatai nenukentėjo. [[Tarybų Sąjunga|Sovietams]] užėmus miestą daugelis lenkų pabėgo į Vakarų Lenkiją, daugiausia į [[Vroclavas|Vroclavą]]. Lenkų kalba bei regioninė jos tarmė beveik nebenaudojama. Miestas ypač išsiplėtė 5 ir 6 praėjusiojo amžiaus dešimtmečiuose.
 
Nuo [[1991]]-ųjų nepriklausomos Ukrainos miestas, dažnai neoficialiai įvardijamas kaip Vakarų Ukrainos sostinė.
Eilutė 48:
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.
 
Vidutinė metų temperatūra 7,2  °C, per metus iškrenta apie 740  mm kritulių. Žiemos švelnios, vasaros šiltos.
 
{{Infobox Weather
Eilutė 114:
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Катание на коньках.jpg|thumb|]]
[[2007]]-aisis mieste gyveno 735 000 gyventojų; tai didžiausias miestas Vakarų Ukrainoje bei 7-tas pagal gyventojų skaičių Ukrainoje.
 
Pagal tautybę 2001-aisias metais gyventojai pasiskirstė:<ref name="perepis-2001">[http://ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/nationality/odesa/ Visuotinio Ukrainos gyventojų surašymo 2001 duomenys]</ref>''
Eilutė 148:
 
== Ekonomika ==
Išvystyta mašinų pramonė, gaminami [[autobusas|autobusai]] „[[LAZ]]“, žemės ūkio mašinos, radiotechnika, staklės, metalų apdirbimas, lengvoji, poligrafijos, maisto, naftos, chemijos ir
vaistų pramonė. Ukrainos mokslų akademijos Vakarų filialas.
 
== Sportas ==