Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai |
S Vikifikavimas, replaced: → , → (13), - → – (14) using AWB |
||
Eilutė 27:
[[Vaizdas:Łomża WięzienieGubernialne.jpg|thumb|260px|Buvęs gubernijos kalėjimas ]]
[[Vaizdas:Łomża Browar.jpg|thumb|260px|Alaus darykla]]
'''Lomža''' ({{pl|Łomża}})
== Istorija ==
[[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi Lomžos pilis (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu ''Senosios Lomžos'' kaimu. Ten jau IX a. stovėjo pilis, kurią XI a. jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau
1418 m. birželio 15 d. Lomžai suteikiamos [[Kulmo teisė|Kulmo miesto teisės]]. 1504 m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. Tuo metu pradedama statyti svarbiausia miesto šventovė
XVII a. atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje
1912 m. miestą apsupo kariniai įtvirtinimai, buvo statomi ir įrengiami [[Fortas|fortai]]
1975–1998 m. Lomža buvo
== Vyskupijos centras ==
Vyskupija įkurta 1925 m. gruodžio 28 d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto prapijas. Pirmuoju vyskupu buvo
== Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ==
Eilutė 49:
== Švietimas ==
1609 m. mieste atsidarė mokyklėlė
Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir 1741 m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, 1748-49 m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. 1771 m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (
1794 m. Lomžą užima [[Rytprūsiai|prūsai]], 1807 m. mokykla iškeliama į [[Seinai|Seinus]], o jos pastate įsikuria [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] administracija. 1815 m. mokykla gražinama į Lomžą, kartu su ja į miestą pervažiuoja ir vienas iš mokinių, būsimasis [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] vadovas [[Simonas Konarskis]]. 1839 m. mokykla pervadinta į ''Gubernijos gimnaziją'', kurioje buvo dėstoma pagal tipinę [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] programą. 1850 m. ji visai uždaroma, o jos vietoje buvo atidaryta penkiaklasė ''Apskrities mokykla''.
1862 m. mokyklos bazėje įkuriama septynių klasių ''Lomžos gubernijos berniukų gimnazija''. Netrukus prasidėjo [[1863 m. sukilimas]] ir po jo įsigalėjusi [[rusifikacija]]. 1900 m. pastatytas naujas kapitalinis gimnazijos pastatas, o 1905 m. kilo gimnazistų riaušės. Moksleiviai reikalavo demokratinių permainų gimnazijos gyvenime, įvesti lenkų kalbos ir istorijos dėstymą. Nepatenkintieji paliko gimnaziją ir toliau mokslus tęsė kaimyninėje ''Komercijos mokykloje''.
Šioje ''Gubernijos gimnazijoje'' įvairiu laiku mokėsi ir lietuviai: poetas [[Bronius Laucevičius-Vargšas]], chorvedys [[Viktoras Žadeika]], kompozitorius [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. Joje vidurinį išsilavinimą įgijo ir žinomos Lenkijos asmenybės: arkivyskupas kardinolas [[Stefanas Višinskis]], profesoriai [[Bohdanas Viniarskis]], [[Adrianas Kšižanovskis]], generolas [[Liudvikas Miroslavskis]]. Įsikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, gimnazijai suteiktas [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vardas, o po 1999 m. mokyklų reformos jos dabartinis pavadinimas
1919 m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas|prelatu]]. 1991 m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''.
2009 m. veikė dešimt pagrindinių mokyklų, devynios gimnazijos, devyni licėjai, o taip pat Auštoji informatikos ir verslo mokykla, Balstogės Politechnikos instituto filialas, Pedagoginė kalbų kolegija, Aukštoji žemės ūkio verslo mokykla, Jono Pauliaus II v. Aukštoji dvasinė seminarija, Aukštoji verslo mokykla.
Eilutė 66:
1871 m., po tremties [[Rusija|Rusijos]] [[Penzos gubernija|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma).
Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: 1825 m. ir 1861 m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką kunigavo būsimasis
1905-08 m. Lomžos priemiestyje Piątnicoje mokytojavo žinomas poetas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], jo nuolatinis pašnekovas buvo Piątnicos klebonas teologijos magistras kun. [[Vincas Aleksandravičius]]. Jie abu dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime]], o grįžę įkūrė Lomžos lietuvių draugiją „Pagalba“. Draugija, jungusi apie 50 narių, organizavo savišalpą, rengdavo tautiškus vakarus ir koncertus. Susirinkusiems dainuodavo lietuvių choras, kurio vadovu buvo klebono brolis, vėliau tapęs žinomu kompozitoriumi, [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. (Savamokslis chorvedys po Lomžos gimnazijos baigimo kurį laiką dainavimo paslapčių sėmėsi miesto chore ''Liutnia'').
1906 m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis 1908 m. gegužės 1 d. perkeltas į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso.
XX a. pradžioje į Lomžą atvažiavo [[Palanga|palangiškiai]] Petronėlė ir Jonas Žemaičiai, kurie įsidarbino stambioje pieninėje, priklausiusioje giminaičiui A. Daukšai. Jų sūnus Jonas mieste baigė pradinę mokyklą, vėliau su tėvais grįžo į gimtinę, tapo karininku ir po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] pasipriešinimo kovoms. 2009 m. [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. <ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html Alfonsas Zubreckas. Partizanų vadas] </ref>
Eilutė 78:
== Ūkis ==
[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|left|400px| Tranzitiniai keliai mieste]]
Miestas nuo seno buvo prekybinių, tame tarpe ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik
2009 m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai:
* Krašto kelias
* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK63.svg|27px|DK63]]
* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK64.svg|27px|DK64]] Lomža
* Vaivadijos kelias [[Vaizdas:Tabliczka DW645.svg|27px|DW645]] Lomža – [[Mišiniecas]] – [[Novogrudas]]
* Vaivadijos kelias [[Vaizdas:Tabliczka DW677.svg|27px|DW677]] Lomža – [[Sniadovas]] – [[Ostrovas Mazovieckis]]
Eilutė 94:
== Sportas ==
* [[ŁKS Łomża]]
== Miestų partnerystė ==
|