Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 8 metus
S
Vikifikavimas, replaced:   → , → (13), - → – (14) using AWB
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai)
S (Vikifikavimas, replaced:   → , → (13), - → – (14) using AWB)
[[Vaizdas:Łomża WięzienieGubernialne.jpg|thumb|260px|Buvęs gubernijos kalėjimas ]]
[[Vaizdas:Łomża Browar.jpg|thumb|260px|Alaus darykla]]
'''Lomža''' ({{pl|Łomża}}) - miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Narevas|Narevo]] ir [[Lomžička|Lomžičkos]] upių pakrantėje, 81  km nuo [[Balstogė]]s. Miesto savivaldybės centras. 63,1 tūkst. gyventojų (2007 m.). Kultūros centras: Šiuolaikinio meno galerija, filharmonija, miesto biblioteka, regioniniai ir miesto kultūros namai, Šiaurės Mazovijos muziejus, Katalikiškas centras, ''Lėlės ir aktoriaus teatras''. Leidžiami trys laikraščiai: ''Gazeta Współczesna'', ''Głos Katolicki'', ''Kontakty''. Laidas transliuoja radijo stotys ''Eska Łomża'', ''RMF MAXXX Łomża'', ''Nadzieja''. Narevo pakrantėse įsteigtas ''Lomžos kraštovaizdžio parkas''.
 
== Istorija ==
[[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi Lomžos pilis (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu ''Senosios Lomžos'' kaimu. Ten jau IX a. stovėjo pilis, kurią XI a. jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau - [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[Naugardas (Lenkija)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. XII a. [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie 1250 m. Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje - gretimame ''Šure'' (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narvos upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' 1392 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai 1410 m. buvo suteiktos prapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu Lomža. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis - ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie 1009 m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.
 
1418 m. birželio 15 d. Lomžai suteikiamos [[Kulmo teisė|Kulmo miesto teisės]]. 1504 m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. Tuo metu pradedama statyti svarbiausia miesto šventovė - dabartinė Šv. Arkangelo Mykolo katedra. Nuo 1526 m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, o taip pat sausumos keliais - Narevo krantus jungia šeši tiltai. XVI a. viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų.
 
XVII a. atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir XVIII amžius. 1794 m. miestą užima [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. 1806 m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais Lomža buvo departamento (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je - apskrities centru. 1815 m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernijos|gubernijos]] sostine. 1831 m. kilo [[1831 m. sukilimas|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, rotušė, paštas, sinagoga, teismo rūmai.
 
1912 m. miestą apsupo kariniai įtvirtinimai, buvo statomi ir įrengiami [[Fortas|fortai]] - [[Rusija|Rusijos]] [[caras]] ruošėsi galimam karui su [[Vokietija]]. [[Pirmasis pasaulinis karas]] atnešė suirutę ir nuosmukį, o 1920 m. miestas gynėsi nuo puolusios [[Raudonoji armija|Raudonoji armijos]]. Nepriklausomos Lenkijos laikais miestas pamažu augo, 1939 m. jame gyveno jau 27 000 gyventojų, apie pusę jų sudarė žydai. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] žuvo 60 % lomžiečių, sunaikinta 70 % pastaų. Miesto centro atstatymas po karo užtruko daugiau kaip 20 metų, bet šiandien Lomža gali pagrįstai didžiuotis atgimusiais architektūros paminklais.
 
1975–1998 m. Lomža buvo vaivadijos centru, augo miestiečių skaičius: pastatytas naujas daugiabučių mikrorajonas ''Południe'', prijungtas ''Łomżyca'' rajonas, kuriame vyrauja privatūs namai. XX a. pab. - XXI a. pr. miestiečių mažėjo, nemažai lomžiečių išvyko uždarbiauti į Vakarų valstybes.
 
== Vyskupijos centras ==
Vyskupija įkurta 1925 m. gruodžio 28 d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto prapijas. Pirmuoju vyskupu buvo [[Romualdas Jalbžykovskis]](1925-26), vėliau vyskupijai vadovavo Česlovas Falkovskis (1949-69), Mikalojus Sasinovskis (1970-82), Juliušas Paetzas (1982-96), Stanislovas Stefanekas (nuo 1996 m.). Nuo 1992 m. kovo 25 d. vyskupijos ribos pasikeitė, lietuviškos parapijos priklauso [[Elko vyskupija]]i.
 
== Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ==
 
== Švietimas ==
1609 m. mieste atsidarė mokyklėlė - [[Pultuskas|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trijų metųji ji tapo savarankiška. 1638 m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų šventuoju. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo 1644 m. pradėta mokyti [[Retorika|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]].
 
Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir 1741 m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, 1748-49 m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. 1771 m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774-18071774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]].
 
1794 m. Lomžą užima [[Rytprūsiai|prūsai]], 1807 m. mokykla iškeliama į [[Seinai|Seinus]], o jos pastate įsikuria [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] administracija. 1815 m. mokykla gražinama į Lomžą, kartu su ja į miestą pervažiuoja ir vienas iš mokinių, būsimasis [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] vadovas [[Simonas Konarskis]]. 1839 m. mokykla pervadinta į ''Gubernijos gimnaziją'', kurioje buvo dėstoma pagal tipinę [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] programą. 1850 m. ji visai uždaroma, o jos vietoje buvo atidaryta penkiaklasė ''Apskrities mokykla''.
 
1862 m. mokyklos bazėje įkuriama septynių klasių ''Lomžos gubernijos berniukų gimnazija''. Netrukus prasidėjo [[1863 m. sukilimas]] ir po jo įsigalėjusi [[rusifikacija]]. 1900 m. pastatytas naujas kapitalinis gimnazijos pastatas, o 1905 m. kilo gimnazistų riaušės. Moksleiviai reikalavo demokratinių permainų gimnazijos gyvenime, įvesti lenkų kalbos ir istorijos dėstymą. Nepatenkintieji paliko gimnaziją ir toliau mokslus tęsė kaimyninėje ''Komercijos mokykloje''.
 
Šioje ''Gubernijos gimnazijoje'' įvairiu laiku mokėsi ir lietuviai: poetas [[Bronius Laucevičius-Vargšas]], chorvedys [[Viktoras Žadeika]], kompozitorius [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. Joje vidurinį išsilavinimą įgijo ir žinomos Lenkijos asmenybės: arkivyskupas kardinolas [[Stefanas Višinskis]], profesoriai [[Bohdanas Viniarskis]], [[Adrianas Kšižanovskis]], generolas [[Liudvikas Miroslavskis]]. Įsikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, gimnazijai suteiktas [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vardas, o po 1999 m. mokyklų reformos jos dabartinis pavadinimas - ''Lomžos Tado Kosciuškos vardo gimnazija ir licėjus''. 2009 m. įvykusiame Lenkijos vidurinių mokyklų reitingavime ji užėmė 31 vietą šalyje.
 
1919 m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas|prelatu]]. 1991 m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''.
 
2009 m. veikė dešimt pagrindinių mokyklų, devynios gimnazijos, devyni licėjai, o taip pat Auštoji informatikos ir verslo mokykla, Balstogės Politechnikos instituto filialas, Pedagoginė kalbų kolegija, Aukštoji žemės ūkio verslo mokykla, Jono Pauliaus II v. Aukštoji dvasinė seminarija, Aukštoji verslo mokykla.
1871 m., po tremties [[Rusija|Rusijos]] [[Penzos gubernija|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma).
 
Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: 1825 m. ir 1861 m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką kunigavo būsimasis [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras kun. [[Justinas Staugaitis]], tautosakininkas kun. [[Adolfas Lapinskas]], kun. [[Ignas Čižiauskas]]. Netoli nuo miesto išsidėsčiusiuose kaimuose vikarais tarnavo knygnešys kun. [[Vincas Dargis]], rašytojas kun. [[Juozas Šmulkštys]], politinis veikėjas kun. [[Juozapas Antanavičius]], kompozitorius kun. [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]]. XIX a. pab. - XX a. pr. aplink Lomžą esančiose vietovėse dirbo lietuvių mokytojai Jonas Gūžys, Vincas Budrevičius, Konstantinas Jankauskas, [[Mykolas Jeronimas Krupavičius]], [[Antanas Žmuidzinavičius]]. Lomžos gubernijos kalėjime kurį laiką buvo uždarytas ''Suvalkijos knygnešių karalius'' [[Juozas Kancleris]], kalėjo gydytojas [[Antanas Garmus]], knygnešys [[Juozas Varkala]].
 
1905-08 m. Lomžos priemiestyje Piątnicoje mokytojavo žinomas poetas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], jo nuolatinis pašnekovas buvo Piątnicos klebonas teologijos magistras kun. [[Vincas Aleksandravičius]]. Jie abu dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime]], o grįžę įkūrė Lomžos lietuvių draugiją „Pagalba“. Draugija, jungusi apie 50 narių, organizavo savišalpą, rengdavo tautiškus vakarus ir koncertus. Susirinkusiems dainuodavo lietuvių choras, kurio vadovu buvo klebono brolis, vėliau tapęs žinomu kompozitoriumi, [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. (Savamokslis chorvedys po Lomžos gimnazijos baigimo kurį laiką dainavimo paslapčių sėmėsi miesto chore ''Liutnia'').
 
1906 m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis 1908 m. gegužės 1 d. perkeltas į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso.
 
XX a. pradžioje į Lomžą atvažiavo [[Palanga|palangiškiai]] Petronėlė ir Jonas Žemaičiai, kurie įsidarbino stambioje pieninėje, priklausiusioje giminaičiui A. Daukšai. Jų sūnus Jonas mieste baigė pradinę mokyklą, vėliau su tėvais grįžo į gimtinę, tapo karininku ir po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] pasipriešinimo kovoms. 2009 m. [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. <ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html Alfonsas Zubreckas. Partizanų vadas] </ref>
== Ūkis ==
[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|left|400px| Tranzitiniai keliai mieste]]
Miestas nuo seno buvo prekybinių, tame tarpe ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik 2012-20142012–2014 m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' - investicijų aplinkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref>
 
2009 m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai:
 
* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK61.svg|27px|DK61]] [[Varšuva]] – Lomža – [[Augustavas]] – [[Budziskas]] (Via Baltica)
* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK63.svg|27px|DK63]] [[Vengoževas]] – [[Gižickas]] Lomža – [[Slavitičė]]
* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK64.svg|27px|DK64]] Lomža – [[Vizna]] – [[Balstogė]]
* Vaivadijos kelias [[Vaizdas:Tabliczka DW645.svg|27px|DW645]] Lomža – [[Mišiniecas]] – [[Novogrudas]]
* Vaivadijos kelias [[Vaizdas:Tabliczka DW677.svg|27px|DW677]] Lomža – [[Sniadovas]] – [[Ostrovas Mazovieckis]]
 
== Sportas ==
* [[ŁKS Łomża]] - futbolas
 
== Miestų partnerystė ==