Liachavičai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Liachavičai''' ({{be|Ляхавічы}}) – [[miestas]] prie [[viedzma|Viedzmos]] upės, 20  km į pietryčius nuo [[Baranovičiai|Baranovičių]], [[Bresto sritis]], [[Baltarusija]], [[Liachavičų rajonas|Liachavičų rajono]] centras. 11 700 gyventojų ([[2008]] m.).

Liachavičai įkurti [[1492]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] didikas [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]] m. juos padovanojo savo žmonai [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. Vėliau Liachavičai mainais atiteko [[Chodkevičiai|Chodkevičiams]]. Prie Liachavičų kūrimo daug prisidėjo [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]], valdęs juos nuo [[1579]] m. Jam valdant [[XVI a.]] devintame dešimtmetyje – dešimto dešimtmečio pirmoje pusėje pastatyta mūrinė pilis ([[1610]] m. rekonstruota), [[1602]] m. – bažnyčia. Per [[1654]]–[[1667]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] – Rusijos karą Rusijos kariuomenė buvo apsiautusi Liachavičus, bet nepajėgė užimti. [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] antroje pusėje Liachavičai priklausė didikų [[Sapiegos|Sapiegų]] giminei. [[1706]] m. per Šiaurės karą po kelių mėnesių apsiausties [[Švedijos kariuomenė]] užėmė ir visiškai sugriovė miestą. [[1775]] m. Liachavičai atiteko Vilniaus vyskupui [[Ignotas Masalskis|I. Masalskiui]], kuris čia pastatydino mūrinę bažnyčią, prisidėjo prie miesto atkūrimo.

[[1793]]–[[1917]] m. miestą valdė [[Rusijos imperija]]. Pagal [[1921]] m. [[Rygos sutartis|Rygos sutartį]] Liachavičai atiteko [[Lenkija]]i. Nuo [[1939]] m. priklauso [[Baltarusija]]i.

[[XIV a.]] – [[XVI a.]] tarp Liachavičų, Baranovičių ir Nesvyžiaus buvo didelė lietuvių kalbos sala. Čia – daug vietovardžių, susijusių su Lietuvos vardu, kitomis baltų gentimis ([[jotvingiai]]s, [[latviai]]s, [[prūsai]]s), kurių atstovai, [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskio]] nuomone, [[XI a.]] – [[XIII a.]] rusų kunigaikščių galėjo būti paimti į nelaisvę ir čia apgyvendinti. Baltizmų esama ir toliau į rytus nuo Liachavičų, kur teka upės [[Nača]], [[Maža (upė)|Maža]], yra Jodčicų (Juodžių) ir kiti kaimai, kuriuose [[1614]] m. dar gyveno lietuvių.<ref>{{VLE|XIII|65|[[Kazimieras Garšva]]|Liachavičai}}</ref>