Krujė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: no:Kruja
S Vikifikavimas, replaced: → (7), 1443 - 1478 → 1443–1478 , XII-XIII → XII–XIII (3), - → – (2) using AWB
Eilutė 23:
'''Krujė''' – miestas vakarinėje [[Albanija|Albanijos]] dalyje, apie 20 km į šiaurės vakarus nuo sostinės [[Tirana|Tiranos]], kalnuotoje vietovėje; [[Krujės apygarda|apygardos]] administracinis centras ir svarbiausias miestas, vienas svarbesnių [[Duresio sr]]ities miestų. Dauguma gyventojų [[albanai]], daugiausia [[musulmonai]].
 
Miesto apylinkėse gausu [[Alyvmedis|alyvmedžių]] giraičių ir sodų. Vyrauja lengvosios ir maisto pramonės šakos, dailieji [[amatai]] ([[Kilimas|kilimų]] audimas, [[Varis|vario]] ir [[Keramika|keramikos]] dirbinių gamyba). Miestas svarbus [[Albanija|Albanijos]] turizmo ir kultūros centras, [[Albanai|albanų]] pasipriešinimo prieš [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] valdžią simbolis. [[Skanderbego muziejus|Skanderbego]] ir etnografiniai muziejai.
 
== Istorija ==
 
Senovės laikais dabartinio miesto vietovė buvo apgyvendinta jau nuo [[Akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Vienos pirmiausiai šią teritoriją apgyvendinusių genčių buvo senosios [[Ilyrai|ilyrų]] gentys. Kruja, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių [[Makedonija|Makedonijos]], [[Romos imperija|Romos imperijos]] - sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą ir papročius. Nuo 395 m., žlugus [[Romos imperija]]i, miestas ilgą laiką priklausė [[Bizantijos imperija]]i, nuo VI a. pradžios patyrė [[Slavai|slavų]] genčių antpuolius.
 
Kruja yra senas [[Albanija|Albanijos]] miestas (''Kruj'' [[Albanų kalba|albaniškai]] šaltinis), pirmą kartą minimas [[879]] m., kaip svarbus [[Krikščionybė|krikščionybės]] centras ir vietos [[Vyskupija|vyskupijos]] centras, priklausantis [[Bizantijos imperija]]i, vėliau miestas trumpą laiką buvo atitekės [[Viduramžiai|viduramžių]] [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystei. XII-XIIIXII–XIII a. miestas ir jo aplinkinės teritorijos priklausė pirmajai [[Albanai|albanų]] kunigaikštystei - Arberijai ir buvo jos centru. Vėliau miesto priklausomybė buvo patekusi [[Epyro Despotija|Epyro despotijos]], [[Bulgarija|Bulgarijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] imperijos valdžion. Po Serbijos imperijos žlugimo, Kruja atiteko vietos albanų diduomenės valdžiai.
 
[[Vaizdas:Kruja Castle.JPG|thumb|left|300px|Krujės pilis]]
 
Nuo XIV a. ėmus skverbtis turkų užkariautojams, 1396 ir 1415 m. Kruja atiteko [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] valdžiai. 1443 - 14781443–1478 m. svarbus albanų pasipriešinimo prieš [[turkai|turkus]] centras, vadovaujamas albanų kunigaikščio [[Skanderbeg]]o. Vykstant sukilimui prieš turkų ekspansiją, mietą keturis kartus (1450, 1466, 1467, 1478 m.) nesėkmingai bandė užimti Osmanų imperijos kariuomenė, kol 1478 m., penktosios apgulos metu, buvo užimta. Kruja tapo priešpaskutiniu [[turkai|turkų]] užimtu miestu šalyje, 1501 m. buvo užimtas [[Duresis]]. Valdant osmanams, tvirtovė buvo sustiprinta ir tapo svarbiu turkų atsparos punktu šalyje. Ir tik 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. 1928 m. rugsėjo 1 d. mieste buvo krūnuotas Albanijos karalius [[Ahmetas Zogu]].
 
[[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas [[Italija|Italijos]] kariuomenės, [[1943]] m. miestas buvo okupuotas [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]], [[1944]] m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
 
[[Komunizmas|Komunistų]] diktatūros laikais, miestas buvo industrializuojamas bei plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo dešimto dešimtmečio ekonominės bei nuo 1997 m. finansinės krizės.
 
== Architektūra ir archeologija ==
 
Dėl miesto svarbos ir svarbios istorinės reikšmės, mieste gausu architektūros paminklų. Yra išlikusi vidurinių amžių albanų [[pilis]], pradėta IV-VIV–V a. sandūroje, su XX a. perstatymais. Išliko gausu Osmanų imperijos statinių: medinė dengta turgavietė (XVIII-XIXXVIII–XIX a.), [[pirtis]], [[Mečetė|mečetės]], gyvenamieji namai, [[Bektašiai|bektašių]] ([[Islamas|islamo]] sekta) šventykla.
 
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų, mokyklų, pramonės įmonių, administracinių pastatų.