Kėbliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Info lentelės informacijos atnaujinimas, Informacijos pakrovimas |
S Vikifikavimas, replaced: → , → (9) using AWB |
||
Eilutė 12:
|kirčl = {{Vietovardis|Kėbliaĩ|Kėblių̃|Kėbliáms|Kėbliùs|Kėbliaĩs|Kėbliuosè|k=4|š=2}}
}}
'''Kėbliai''' – [[kaimas]] [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s teritorijos rytinėje dalyje, 7
== Geografija ==
Kėblių kaimo žemės yra į rytus nuo [[Bridai|Bridų]] ir tęsiasi iki plento į [[Joniškis|Joniškį]]. [[1916]] m. [[Vokietijos kariuomenė]] nutiesė geležinkelį [[Šiauliai]] – [[Mintauja]], kuris eina per Kėblių kaimą ir padalija jį į dvi dalis. Nuo geležinkelio į rytus nuo seno yra dirbamų laukų plotai. Po [[1922]] m. žemės reformos čia susikūrė 15 naujų sodybų.
Senoji kaimo dalis liko į vakarus nuo geležinkelio. Senąjį kaimą sudarė viena ilga gatvė nuo Šilų miškelio iki geležinkelio pervažos netoli [[Domantai (Šiauliai)|Domantų]] kaimo. Centrinę gatvę sudarė kelias iš Šiaulių į Joniškį ir Rygą. Kelias prarado savo reikšmę [[1858]] m. nutiesus plentą į Šiaulius per [[Ginkūnai|Ginkūnus]]. Po žemės reformos vakarinėje dalyje liko 18 sodybų. Ne visoms reikėjo keltis į naujas vietas, nes žemės buvo šalia namų. Gatvė išliko.
Kolūkių laikais kaimo padalinimas dar labiau įsitvirtino. Vakarinė dalis atiteko kolūkiui „Pirmyn“ ir melioracijos vajaus metu buvo sunaikinta. Visus sodybų pastatus nugriovė. Žmonės išsikėlė gyventi į Bridus ar kitur. Rytinė dalis atiteko Ginkūnų tarybiniam ūkiui. Melioracijos metu kelios sodybos liko nenugriautos.
{{ltunavigacija
Eilutė 34:
== Istorija ==
Tai senas kaimas. Jo amžius siejamas su šalia esančiais senkapiais. Kaimo gale, netoli buvusio ūkininko Gendvilo sodybos, šalia dabartinio Šilų tvenkinio esanti laidojimo vieta datuojama [[XIII a.]] palaidojimais. Kaimo šiaurės vakarų dalyje, 40 m į šiaurės vakarus nuo geležinkelio [[Ryga]]–[[Šiauliai]], Kėblių senkapio teritorijoje yra Kėblių senosios kapinės (kultūros paminklo MC kodas 4668), 1,15 km į šiaurės vakarus nuo kelio Šiauliai–[[Joniškis]], 0,75 km į pietus, pietvakarius nuo Kėblių kapinyno (kultūros paminklo MC kodas 17232), 0,45 km į šiaurės rytus nuo geležinkelio Šiauliai–Joniškis
[[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių „Aušros“ muziejuje]] [[2007]] m. rodyta iš [[Paryžius|Paryžiaus]] muziejų atvežta [[Napoleonas|Napoleono]] laikų karinio žemėlapio kopija. Patį žemėlapį sudarė kariniai topografai, kurie [[1799]] m., persirengę pirklių rūbais, karieta važiavo iš [[Tilžė]]s į [[Ryga|Rygą]]. Pašto stotyse sustodavo „pailsėti“ visai dienai. Tuo laiku jie braižė žemėlapį, pažymėdami įvairius objektus, kurie galėtų būti naudingi kariuomenei. Šiame žemėlapyje tarp Šiaulių ir [[Meškuičiai|Meškuičių]] yra pažymėtas tik Kėblių kaimas. Kitų kaimų nežymėta. Galima spėti, kad 1799 m. Kėblių kaimas buvo didesnis už kitus.
Kraštotyrininkas [[Gustavas Gontis]] savo „Vinkšnėnų kaimo istorijose“ rašo, kad iki Pirmojo pasaulinio karo Kėblių kaime buvo lentpjūvė ir parduotuvė. Po karo atsirado pradinė mokykla ir geležinkelio stotelė. {{šaltinis|[[Steponas Balčiūnas]]. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, [[Saulės delta]], 2010 m., 78-79 psl.}}
Kėblių pradinė mokykla įsteigta [[1922]] m. Žinoma mokytojo Sakalausko pavardė, kitų mokytojų pavardės nežinomos. [[1945]] m. Mokykla perkelta į išvežto ūkininko sodybą už plento ir pavadinta Domantų pradine mokykla. [[1970]] m. Mokykla uždaryta.
[[1949]] m. įsteigtas Kėblių kolūkis, kuris [[1954]] m. su Bridų, Vinkšnėnų, Jurgeliškių, Kėblių ir Sutkūnų kolūkiais sujungtas į [[Šiaulių apylinkė]]s
== Hipotezės ==
Filme „Saulės mūšis“ (scenarijų parašė [[Gintaras Songaila]], režisierius [[Saulius Bartkus]], konsultantai istorikai [[Tomas Baranauskas]] ir [[Romas Batūra]]) po vaizdų [[Roma|Romoje]], kur [[popiežius]] duoda [[bulė|bulę]] su leidimu rengti žygį į Saulės žemę, rodomas žemėlapis. Jame ryški raudona rodyklė rodo žygio kelią iš Mintaujos iki Saulės žemės. Rodyklė baigiasi ties ta vieta, kur žemėlapis atitinka Kėblių laukus. Kaimo pavadinimas neminimas, bet rodyklės galas aiškiai rodo, kad kalavijuočių stovykla įrengta Kėblių laukuose.
Kalavijuočių kariuomenę sudarė nedidelė dalis karių iš [[Livonija|Livonijos]], daug jų buvo iš [[Pskovas|Pskovo]], kitų Rusijos sričių bei Vokietijos. Visą kariuomenę sudarė apie 2000 karių, iš jų 50 riterių. Kėblių laukuose kariuomenė įsirengė bazinę stovyklą ir čia išbuvo 4 dienas. Iš čia puldinėjo žemaičių pilis. Žygiams į Seilos (dabar [[Salduvė]]s), Šaulio pilis užteko 1 dienos. Į tolesnes Dubysos (dabar [[Bubių piliakalnis]]), Busikės (dabar [[Normančių piliakalnis]]), [[Pašiaušė]]s pilis žygiai truko 2 dienas. Vieną dieną gaišo nuvykimui, kitą – grįžimui. Plėšė šalia pilių esančias kaimų sodybas.
Per tą laiką Šiaulių kunigaikščiai broliai [[Bulioniai]] ir žemaičių kunigaikštis [[Vykintas]] iš [[Tverai|Tverų]] rinko žemaičių kariuomenę priešui išvyti. Rašytojas [[Kazys Alminas|K. Alminas]] apysakoje „Šiaulių mūšis“ detaliau išvardija lietuvių karių išsidėstymą prieš mūšį. Kalavijuočių bazės užimtą plotą jis vadina laukais netoli Meškuičių. Lietuvių kariai išsidėstė keliose vietose. Paskutinę naktį prieš mūšį [[Ariogala|Ariogalos]] ir [[Raseiniai|Raseinių]] kariai praleido [[Vinkšnėnai|Vinkšnėnų]] miškuose. [[Tauragė]]s, [[Viekšniai|Viekšnių]] ir [[Skuodas|Skuodo]] kariai susirinko miške kairiojo [[Tautinys|Tautinio]] upelio pusėje. Už [[Kulpė]]s stovėjo Tverų ir [[Vaiguva|Vaiguvos]] kariai, vadovaujami Vykinto. Bulionių vadovaujami Šiaulių kariai iš vakaro persikėlė per [[Mūša|Mūšos]] upę ir ruošėsi užstoti priešui kelią iš priekio. Penktą dieną priešai pajudėjo iš stovyklos. Slinko lėtai. Žirgams teko labai didelis krūvis: slėgė šarvai ir užimtasis grobis. Vykintas su savo kariais sekė besitraukiančius priešus ir laukė, kad jie nueis į tinkamą mūšiui vietą. Sulaukę reikiamo momento, žemaičiai užpuolė priešus anksti rytą pelkėtoje vietoje. Įvyko mūšis. Daug priešų žuvo, dalis pabėgo. Buvo išvaduoti belaisviai, atsiimtas priplėštas grobis. {{šaltinis|Brydė Saulės žemėje., 79-80 psl.}}
| |||