Kaltinėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Gyventojai: Smulkus pataisymas, replaced: Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti. → Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. using AWB |
S Vikifikavimas, replaced: → , → using AWB |
||
Eilutė 19:
== Istorija ==
Į pietus nuo Kaltinėnų yra [[Pagrybio piliakalnis]], dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – [[Kaltinėnų piliakalnis|Pilių piliakalnis]], dar vadinamas Kepaluškalniu. 7
[[Kaltinėnų bažnyčia]] buvo viena pirmųjų [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Lietuvos valdovas [[Vytautas]] ją pastatyti įsakė [[1416]] m. Nuo [[1421]] m. iki [[XIX a.]] vidurio Kaltinėnai priklausė [[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupui]]. [[1511]] m. minimas [[Kaltinėnų dvaras]], [[1524]] m. – miestelis. [[XVII a.]] viduryje – [[XVIII a.]] pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. [[1702]] m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo [[1777]] m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo [[1944]] m. progimnazija, [[1949]]–[[1951]] m. septynmetė, nuo [[1951]] m. vidurinė, nuo [[2009]] m. [[Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija]].
Eilutė 25:
[[XIX a.]] pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. [[XIX a.]] žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į [[Tverai|Tverus]] žymėta žymi [[kūlgrinda]] – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. [[1905]] m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.
Nuo [[XIX a.]] pradžios iki [[1950]] m. Kaltinėnai buvo valsčiaus, [[1950]]–[[1995]] m. apylinkės centras, bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos partizanai. [[1949]] m. įkurta biblioteka,
[[2009]] m. patvirtintas [[Kaltinėnų herbas]].
Eilutė 50:
== Architektūra ==
[[Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] pastatyta [[1993]] m. po [[1986]] m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius, ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai [[vargonai]]. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai – stotys.
* Medinė sinagoga, [[XIX a.]].
* Senosiose kapinėse:
|