Havana: Skirtumas tarp puslapio versijų

13 baitų pašalinta ,  prieš 9 metus
S
Vikifikavimas, replaced:   → (3), → (8), 1961 - 1990 → 1961–1990 , XVI-XVIII → XVI–XVIII , - → – (4) using AWB
S (r2.6.2) (robotas Pridedama: rmy:La Habana)
S (Vikifikavimas, replaced:   → (3), → (8), 1961 - 1990 → 1961–1990 , XVI-XVIII → XVI–XVIII , - → – (4) using AWB)
'''Havana''' ({{es|La Habana}} arba ''San Cristóbal de la Habana'') – [[Kuba|Kubos]] sostinė, komercinis centras ir didžiausias uostas (apie 80 proc. importo ir 25 proc. eksporto). Tai didžiausias miestas [[Karibų salos]]e, devintas pagal dydį visoje [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]], išsidėstęs šiaurės vakarinėje salos dalyje, priešais Floridos sąsiaurį.
 
Havanoje išvystyta metalurgijos, naftos, chemijos, vaistų, maisto, tekstilės, odos, avalynės, poligrafijos pramonė, yra universitetas, mokslų akademija, nacionalinis muziejus, [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjaus]] namas-muziejus. Yra išlikusių XVI-XVIIIXVI–XVIII a. architektūros paminklų, tarp kurių – katedra (XVIII a.) ir katedros aikštė.
 
== Istorija ==
=== Klimatas ===
 
Havanos, kaip ir visos Kubos, [[klimatas]] yra šiltas ir malonus ištisus metus. Temperatūra kinta nuo 22  °C sausį iki 28  °C rugpjūtį, retai nukrenta žemiau 10  °C. Lietaus daugiausiai iškrenta spalio mėnesį, o mažiausiai nuo vasario iki balandžio. Per metus vidutiniškai 1,167 mm. Kartais į salą atklysta [[uraganas|uraganai]], tačiau Havana dėl jų nepatiria ypatingų nuostolių, nes jie daugiausiai paliečia pietinę salos pakrantę.
 
 
{| class="wikitable" style="width: 75%; margin: 0 auto 0 auto;"
|+ '''Klimato lentelė paremta 1961 - 19901961–1990 metų statistika'''
! style="background: #99CCCC; color: #000080" height="17" |Mėnuo
! style="background: #99CCCC; color:#000080;" | Sau
| style="background: #FFFF99; color:#000000;" | 28.6
| style="background: #FFCC66; color:#000000;" | 29.8
| style="background: #FF8000; color:#000000;" | 30.5
| style="background: #FF8000; color:#000000;" | 31.3
| style="background: #FF8000; color:#000000;" | 31.6
| style="background: #FF8000; color:#000000;" | 31.0
| style="background: #FFCC66; color:#000000;" | 29.2
| style="background: #FFFFCC; color:#000000;" | 27.7
| style="background: #FFFFCC; color: black;" | 22.4
| style="background: #FFFF99; color: black;" | 23.4
| style="background: #FFFF99; color: black;" | 23.8
| style="background: #FFFF99; color: black;" | 24.1
| style="background: #FFFF99; color: black;" | 23.8
| style="background: #FFFFCC; color: black;" | 6.0
| style="background: #FFFFCC; color: black;" | 10.0
| style="background: #FFFFCC; color: black;" | 7.0
| style="background: #FFFFCC; color: black;" | 9.0
| style="background: #FFFFCC; color: black;" | 10.0
 
[[Vaizdas:Raquel Building.jpg|thumb|right|160px|"Raquel" pastato fasadas]]
Havana garsėja unikaliomis [[arkada|arkadomis]], kurias pastatė ispanų emigrantai. [[Neoklasicizmas]] paveikė daugelio statinių stilių, todėl jo pavyzdžių galima išvysti visame mieste. Tuo laikotarpiu buvo įdiegta daug naujovių, pavyzdžiui, gatvių apšvietimas ([[1848]] m.), geležinkelis ([[1837]] m.). Daugelis miesto turtuolių, statydami savo būstus, įkvėpimo sėmėsi iš prancūzų - pavyzdys yra ''Aldama Palace'' rūmai, pastatyti [[1844]] metais. Tai vienas svarbiausių neoklasikinio stiliaus pastatų Kuboje, simbolizuojantis to meto stilių.
 
[[1925]] metais žymus prancūzų architektas [[Jean-Claude Nicolas Forestier]] penkeriems metams atvyko į Havaną, kad bendradarbiaudamas su kitais architektais ir landšafto dizaineriais sukurtų harmoningą balansą tarp klasikinės statybos ir tropinio kraštovaizdžio. Jo įtaka buvo labai svarbi, nors ir liko neįgyvendintų idėjų. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais Havana plėtėsi greičiausiai.
 
=== Kolonijinė ir baroko ===
 
[[Vaizdas:Sancristobalcathedral.jpg|thumb|left|150px|Havanos katedra]]
Havana buvo tarpinis prekybos taškas tarp senojo ir naujojo pasaulio ([[Europa|Europos]] ir [[Amerika|Amerikos]]), kolonizatoriai į ją atgabeno daug turtų. Būtent dėl to miestas turėjo stipriausius įtvirtinimus visoje [[Šiaurės Amerika|Š. Amerikoje]], kurie šiandien yra nuostabus kolonijinės architektūros pavyzdys. Pastatų stiliui įtakos turėjo įvairių šalių architektūra, daugiausia [[Marokas|Maroko]], [[Ispanija|Ispanijos]], [[Italija|Italijos]], [[Graikija|Graikijos]] ir [[Roma|Romos]].
 
Havanos katedra ([[1748]] - [[1777]] m.) yra puikus Kubos [[barokas|baroko]] pavyzdys.
 
== Kultūra ==
[[Vaizdas:TeatroGarciaLorca.jpg|thumb|right|200px|Didysis Havanos teatras]]
Havana neabejotinai yra visos salos kultūros centras. Joje daug muziejų, rūmų, aikščių, alėjų ir bažnyčių. Taip pat turistų labai lankomi ispanų pastatyti miesto įtvirtinimai - milžiniškos tvirtovės. Populiarus baletas, dailė, vyksta muzikos festivaliai, technologijų parodos. Senamiesčio restauravimas atvėrė dar daugiau pramogų turistams. Miesto valdžia remia kultūrinį gyvenimą.
 
=== Senamiestis ===
 
Havanos senamiestis - tai viso miesto pagrindas. Kubos valdžia stengiasi išsaugoti ir atkurti unikalias senamiesčio vietas. Senamiestyje stovi [[Fidelis Kastro|Fidelio Kastro]] revoliucijos relikvijų muziejus, Didysis Havanos teatras, taip pat įžymieji įtvirtinimai.
 
=== Kinų kvartalas ===
=== Teatras ===
[[Vaizdas:Great Theater of Havana building details.jpg|thumb|left|150px|Didžiojo Havanos Teatro fasadas]]
Saulei nusileidus atgyja daugelis Havanos scenų. Ypač įspūdingas yra Didysis Havanos Teatras, pastatytas [[1837]] metais. Tuo metu tai buvo vienas moderniausių pastatų pasaulyje, italų mokslininko [[Antonio Meucci]] dėka teatre veikė šviesos efektai ir [[telefonas]] (nors visame pasaulyje tai dar buvo naujovė). Pastato fasadas papuoštas didingomis statulomis. Taip pat labai žymus Nacionalinis Kubos Teatras, įsikūręs moderniame pastate, kurį papuošė žymiausi salos menininkai.
 
Mieste pasirodymus rengia garsūs atlikėjai. XX a. pradžioje Didžiajame Havanos Teatre dainavo italų tenoras [[Enrico Caruso]], šoko balerina [[Ana Pavlova]] ir daugybė kitų garsenybių.