Geranainys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S Vikifikavimas, replaced:   → (2), → (3), 300-400 → 300–400 , - → – using AWB
Eilutė 23:
[[Vaizdas:Barbradziwill1520.jpg|thumb|[[Lukas Kranachas]]. [[Barbora Radvilaitė]]]]
 
'''Geranainys''' – gyvenvietė vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 2,5  km į pietvakarius nuo [[Krakūnai|Krakūnų]] [[Lietuva|Lietuvos]]-Baltarusijos pasienio užkardos, 29  km į šiaurės vakarus nuo Vijos, prie plento [[Ašmena]]–[[Lyda]]. Yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Kolūkio ir apylinkės centras.
 
== Istorija ==
 
Geranainių pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] gavo Geranainių [[Grafas (titulas)|grafo]] titulą.
 
Pilis buvo viena pirmųjų privačių pilių [[LDK|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir vienas ankstyviausių bandymų jungti senąją [[gotika|gotikinę]] fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilis turėjo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus. Pylimai buvo tokio aukščio, kad pačios pilies beveik nebuvo matyti, todėl šaudant statinys nenukentėdavo. Be to, kelias į pilį ėjo per [[1529]] m. pastatytą Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri pastatyta kaip sudedamoji gynybinės sistemos dalis, saugojusi vartus į rūmus. Toliau už griovių ant mažytės kalvelės buvo nedidelė pilaitė su apvaliais bokšteliais kampuose. Vėliau prie vienos iš vidinių sienų pastatytas dviejų aukštų rezidencinis pastatas.
 
Alberto Goštauto sūnus [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]] m. [[gegužės 18]] d. šioje pilyje vedė [[Barbora Radvilaitė|Barborą Radvilaitę]], kuriai po jo mirties [[1542]] m. [[gruodžio 18]] d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], kurio mylimiausia žmona ji tapo [[1547]] m., o [[1550]] m. [[gegužės 7]] d. karūnuota Lenkijos karaliene. Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs miestelis atiteko didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s [[artilerija]]i išlaikyti, miestelyje veikė [[parakas|parako]] gamykla. [[1641]]-[[1644]] m. Geranainių seniūnu buvo [[Mikalojus Kiška II|Mikalojus Kiška]]. Po [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] žlugimo pilis buvo apleista, vėliau pradėta ardyti, o plytos panaudotos Lipniškių miestelio statyboms.
Eilutė 47:
===Lietuviai===
 
Geranainių apylinkės priklausė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] arealui. [[XVII a.]] - [[XVIII a.]] dėl karų, bado ir [[maras|maro]] protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-[[baltarusiai|gudų]] paribio ruože, ilgainiui mažino silpnėjantis Lietuvos valstybingumas, suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla, lenkėjanti Bažnyčia. [[1787]] m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. [[XIX a.]] pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos [[Žirmūnai]]-[[Trakeliai]]-[[Vija]]. [[1857]] m. P. Kepeno duomenimis pusė miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė [[lietuviai]], kiti buvo [[lenkai]], kurių pusė – lietuvių kilmės. [[XX a.]] pradžioje lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti, kad apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 [[katalikai|katalikų]] tik 300-400300–400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo Geranainių apylinkės šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje, kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes. XX a. septintame dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.
 
== Šaltiniai ==