Geranainys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Geranainys''' – gyvenvietė vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 2,5  km į pietvakarius nuo [[Krakūnai|Krakūnų]] [[Lietuva|Lietuvos]]-Baltarusijos pasienio užkardos, 29  km į šiaurės vakarus nuo Vijos, prie plento [[Ašmena]]–[[Lyda]]. Yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Kolūkio ir apylinkės centras.

Geranainių pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] gavo Geranainių [[Grafas (titulas)|grafo]] titulą.

Pilis buvo viena pirmųjų privačių pilių [[LDK|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir vienas ankstyviausių bandymų jungti senąją [[gotika|gotikinę]] fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilis turėjo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus. Pylimai buvo tokio aukščio, kad pačios pilies beveik nebuvo matyti, todėl šaudant statinys nenukentėdavo. Be to, kelias į pilį ėjo per [[1529]] m. pastatytą Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri pastatyta kaip sudedamoji gynybinės sistemos dalis, saugojusi vartus į rūmus. Toliau už griovių ant mažytės kalvelės buvo nedidelė pilaitė su apvaliais bokšteliais kampuose. Vėliau prie vienos iš vidinių sienų pastatytas dviejų aukštų rezidencinis pastatas.

Geranainių apylinkės priklausė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] arealui. [[XVII a.]] -– [[XVIII a.]] dėl karų, bado ir [[maras|maro]] protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-[[baltarusiai|gudų]] paribio ruože, ilgainiui mažino silpnėjantis Lietuvos valstybingumas, suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla, lenkėjanti Bažnyčia. [[1787]] m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. [[XIX a.]] pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos [[Žirmūnai]]-[[Trakeliai]]-[[Vija]]. [[1857]] m. P. Kepeno duomenimis pusė miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė [[lietuviai]], kiti buvo [[lenkai]], kurių pusė – lietuvių kilmės. [[XX a.]] pradžioje lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti, kad apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 [[katalikai|katalikų]] tik 300-400300–400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo Geranainių apylinkės šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje, kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes. XX a. septintame dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.