Geldapė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Keičiama: nl:Gołdap (stad) |
S Vikifikavimas, replaced: → (2), → (11), - → – , 65 f → 65 °F (2) using AWB |
||
Eilutė 23:
}}
'''Geldapė''' (arba '''Galdapė''', '''Geldupė'''; {{pl|Gołdap}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūrų vaivadijoje]], 5
== Geografija ==
Geldapė įsikūrusi [[Romintos giria|Romintos girios]] pietvakariniame pakraštyje, prie [[Geldapės upė]]s, 2
== Istorija ==
Geldapė yra sena [[Jotvingiai|dainuvių]] gyvenvietė, iki XIII a. su apylinkėmis buvo dainuvių Merūniškių valsčiaus dalis. Nors [[1260]]-[[1283]] m. sūduviai atkakliai gynėsi nuo [[VO|kryžiuočių]], jų pilis galiausiai buvo užimta. Prie Geldapės išlikęs [[piliakalnis]]. [[1570]] m. [[gegužės 14]] d. Geldapė gavo miesto teises. Priklausė [[Mažoji Lietuva|Mažajai Lietuvai]]. Apie [[1567]] m. pastatyta [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, įkurta parapija. [[XVI a.]] aštuntame dešimtmetyje įsteigta pradžios mokykla, kurioje XIX a.
Daug Geldapės ir parapijos gyventojų, daugiausia lietuvininkų ir lenkų-mozūrų mirė per [[1709]]-[[1711]] m. didįjį [[maras|marą]] bei badą. Po jo per [[Didžioji Prūsijos kolonizacija|didžiąją kolonizaciją]] apsigyveno vokiečių, ypač [[zalcburgas|zalcburgiečių]], daugėjo junkerių dvarų. [[1818]]-[[1945]] m. Geldapė – [[Geldapės apskritis|Mažosios Lietuvos apskrities]] centras. XIX a. pradžioje tapo amatų ir prekybos centru, garsėjo [[midus|midaus]], [[alus|alaus]] gamyba. Nuo XIX a. veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos. Aukštesniojoje miesto mokykloje mokyta ir lietuvių kalba.
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[Rusijos imperijos kariuomenė]] sugriovė apie 86 % miesto. Senamiestyje buvo didelė turgavietė, dvi evangelikų, liuteronų ir [[Evangelikai reformatai|reformatų]] ir viena [[katalikai|katalikų]] bažnyčios, [[sinagoga]], [[rotušė]], kelios įmonės. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje [[Raudonoji armija]] sugriovė apie 90 % miesto pastatų. [[1945]] m. atiteko Lenkijai. 1945-[[1975]] m. ir nuo [[1999]] m. pavieto (apskrities) centras.<ref>{{VLE|VI|494|[[Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas]]|Geldapė}}</ref>
Eilutė 51:
* [[1926]] m. Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministras [[1976]]-[[1982]] m. [[Herbertas Erenbergas]]
[[1811]]-[[1822]] m. superintendentu ir lietuviškų knygų cenzoriumi buvo lietuvių raštijos darbuotojas [[Jonas Gotfrydas Jordanas]].
== Ekonomika ==
Geldapė priklauso Suvalkų specialiajai ekonominei zonai. Yra nedidelės medžio apdirbimo, popieriaus, maisto, siuvimo pramonės įmonės, [[ketus|ketaus]] liejykla.
== Turizmas ==
Geldapė dėl greta esančios Romintos girios yra vienas pėsčiųjų ir dviračių turizmo centrų. Plėtojamas žiemos, vandens sportas. Miestas žinomas ir kaip kurortas, kuriame yra gydomieji mineraliniai vandenys, gydomasis purvas.
Išliko bažnyčios:
* Švč. Mergelės Marijos Motinos, pastatyta [[1590]] m., perstatyta [[1706]]-[[1717]] m., restauruota [[1984]] m.
* Šv. Leono Didžiojo, pastatyta [[1894]] m.
== Miestai partneriai ==
Eilutė 68:
* {{flagicon|ISR}} [[Givat Šmuel]], [[Izraelis]]
* {{flagicon|Lithuania}} [[Šakiai]], [[Lietuva]]
* {{flagicon|Russia}} [[Gusevas]], [[Rusija]]
* {{flagicon|GRE}} [[Ano Syros]], [[Graikija]]
<gallery>
Eilutė 85:
== Literatūra ==
# Maria Biolik. Hydronymia Europaea: Die Namen der fließenden Gewässer im Flußgebiet des Pregel. Stuttgart: Steiner 1996, S. 65
# Hermann Frischbier. Preußisches Wörterbuch: ost- und westpreußische Provinzialismen in alphabetischer Folge. Bd. 1,2. Berlin: Enslin 1882-82, S. 245.
# Vilius Peteraitis. Mažoji Lietuva ir Tvanksta (Lithuania Minor and Tvanksta). Vilnius: Mažosios Lietuvos Fondas 1992, S. 195.
# Rozalia Przybytek. Hydronymia Europaea: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Steiner 1993, S. 74
# Gerhard Salemke. Lagepläne altprußischer Wallburganlagen der ehemaligen Provinz Ostpreußen. Gütersloh: Salemke 2005.
| |||