Delvinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: mk:Делвина
S Vikifikavimas, replaced: - → – (4), i's → i’s using AWB
Eilutė 28:
[[Vaizdas:MoscheeDelvina.jpg|thumb|200px|left|Delvinės mečetė]]
 
Pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] eros laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - [[žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų. Antikiniais laikais šioje vietoje apsigyveno ilyrų gentys, vėliau atsikėlė dabartinių graikų protėvių gentys. Nuo pat ankstyvosios [[antika|antikos]] laikų, vietovė buvo smarkiai veikiama graikų kultūros, dauguma gyventojų buvo asimiliuoti graikų. Miesto apylinkės, ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, [[Romos imperija]]i, [[Bizantija]]i.
 
Nuo VI a. pabaigos į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus skverbtis [[slavai|slavams]], palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių, tačiau nepaisant to, dauguma slavakalbių persikėlėlių buvo asimiliuoti vietos graikų. Miesto apylinkės išliko daugiatautės: kompaktiškai gyveno, graikai, slavai ir tuomet pakankamai gausi [[rumunai|rumunams]] artima [[arumunai|arumunų]] tauta.
 
[[Viduramžiai|Viduriniaisiais amžiais]] miestas taip pat priklausė [[Bulgarija|Bulgarijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] karalystėms, [[Epyro despotija|Epyro Despotijai]], [[Venecija]]i, kol XIV a. atiteko [[Osmanų imperija]]i. Valdant [[turkai|turkams]] miestas tapo klestinčiu nedideliu miesteliu, pradėjo plisti islamas: 1670 m. miesto apraše minima, miesto gyventojų daugumą esant musulmonais, tik apylinkėse dar egzistuojančias [[krikščionys|krikščionių]] bendruomenes. Valdant osmanams, miestas tapo delvinos [[sandžakas|sandžako]] centru.
Eilutė 36:
[[1912]] m., [[Albanija]]i paskelbus nepriklausomybę, šis miestas atiteko pastarajai valstybei. Tačiau dėl gausios graikų bendruomenės, istorinio sąryšio su Graikija, miesto priklausomybė buvo ilgai ginčijama [[Graikija|Graikijos]] Respublikos, siekiant šį miestą ir likusią pietų Albanijos teritoriją prisijungti prie savo teritorijos. Galiausiai, 1914 m. [[Korfu]] sutartimi buvo nuspręsta šį miestą, kaip ir likusią teritoriją, palikti Albanijos valdžioje, įpareigojant Albanijos vyriausybę pietų Albanijai (Šiaurės Epyrui) suteikti plačią autonomiją, kuri taip ir nebuvo suteikta.
 
[[II pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse, 1939 m., miestas buvo užimtas [[Italija|Italijos]] kariuomenės. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1940 m., Italijos - Graikijos karo metu, miestas buvo užimtas Graikijos kariuomenės, kurią 1941 m. su [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenės pagalba išstūmė ir miestą okupavo Italijos kariuomenė. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės [[Vokietija|Vokietijos]], kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partizanų. Po karo, dėl emigracijos į [[Izraelis|Izraelį]] ir kitas šalis, nustojo egzistuoti ilgą laiką šiame mieste egzistavusi [[Ispanija|Ispanijos]] [[žydai|žydų]] ([[sefardai|sefardų]]) bendruomenė.
 
1990 m., [[Albanija|šaliai]] pasukus [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomikos]] keliu ir to išdavoje pablogėjus ekonominei situacijai, miestas nukentėjo nuo milžiniškos ekonominės krizės. 1997 m., žlugus šalies finansinei sistemai, mieste kilo neramumų, smarkių susirėmimų su policija.
Eilutė 47:
 
== Šaltiniai ==
* Evliya Çelebi'sÇelebi’s Book of Travels. Evliya Çelebi in Albania and Adjacent Regions (Kosovo, Montenegro. The Relevant Sections of the Seyahatname, hrsg. u. übersetzt von: Robert Dankoff. (Kritische Edition in englischer Sprache) Leiden & Boston 2000 ISBN 90-04-11624-9
* Rae Dalven: The Jews of Ioannina. Philadelphia 1990.