Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Pavyzdinis straipsnis hu:Nürnbergi per |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Nuremberg-1-.jpg|thumb|Niurnbero proceso dalyviai <small>(iš kairės į dešinę)</small>: [[Hermann Göring]], [[Rudolf Heß]], [[Joachim von Ribbentrop]], [[Wilhelm Keitel]] <br /><small>(už jų)</small>: [[Karl Dönitz]], [[Erikas Rėderis]], [[Baldur von Schirach]], [[Fritz Sauckel]]]]
[[File:Baltic guards at Nuremberg.jpg|thumb|180px|Kareiviai iš Baltijos šalių saugo nacių nusialtėlius Niurnbergo kalėjime]]
'''Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas''', '''Niurnbergo teismas ''' – [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] nusikaltėlių teismas. [[1945]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Niurnbergas|Niurnbergo]] miesto Teisingumo rūmuose įvyko pirmasis Tarptautinio karo tribunolo posėdis. Jo metu buvo išdėstytos esminės kaltinimų nuostatos 24 karo nusikaltimais, kaltinamiems nacistinės [[Vokietija|Vokietijos]] politiniams ir kariniams veikėjams. Pagrindinė kaltinimų medžiaga buvo atrinkta iš Vokietijos vyriausybės karinės, diplomatinės ir ekonominės dokumentacijos. Renkant įrodymus apie nusikaltimus žmogiškumui, buvo pasitelkta ir vaizdinė medžiaga iš nacių [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklų]] ([[Buchenvaldas|Buchenvaldo]], [[Osvencimas|Osvencimo]]), pateikiami išgyvenusių liudininkų parodymai. Anot teismo stebėtojų, dalis kaltinamųjų buvo šokiruoti ir sukrėsti pamatytų vaizdų, kiti atvirai nuobodžiavo. Tačiau nė vienas kaltinamasis (išskyrus [[Albertas Špejeris|Albertą Špejerį]]) nepripažino savo kaltės. Kaltinamieji gynėsi – esą jie nėra teisiškai atsakingi už įvykdytus nusikaltimus, nes tuo metu vykdė vyriausybės įsakymus. Tarptautinio karinio tribunolo teisėjai šį argumentą kategoriškai atmetė. Galutiniame nuosprendyje buvo pabrėžta, kad „svarbiausia – ne įsakymo buvimas, bet moralinio pasirinkimo galimybė (paklusti arba nepaklusti žmogiškumui prieštaraujančiam įsakymui)“.
[[1946]] m. [[rugsėjo 30]] – [[spalio 1]] d. buvo paskelbti nuosprendžiai karo nusikaltimais kaltinamų [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] politinių ir karinių veikėjų byloje. Vienuolikai kaltinamųjų buvo paskelbtas mirties nuosprendis. [[Spalio 16]] d. dešimt kaltinamųjų buvo pakarti Niurnberge. Vienuoliktasis, [[Hermanas Gėringas|H. Geringas]], nusižudė bausmės išvakarėse. Paliktame priešmirtiniame raštelyje jis paaiškino, kad neprieštarautų, jei mirties bausmė būtų įvykdyta sušaudant, tačiau [[pakorimas|pakorimą]] traktavo kaip negarbingą ir žeminantį bausmės įvykdymo būdą. Aštuoni kaltinamieji buvo nubausti skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis (nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos), trys buvo išteisinti.
| |||