Kauno sporto halė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
 
=== Projektavimas ===
Europos pirmenybių mastą atitinkančios sporto halės[[halė (pastatas)|halė]]s projektavimas ir statyba buvo nelengvas uždavinys. Pirmą kartą Lietuvoje statomo ir techniškai gana sudėtingo to meto sąlygomis statinio statyba turėjo būti baigta per nepilną pusmetį, iš šio trumpo tokiai statybai laiko trys mėnesiai teko žiemai – nepalankiausiam statyboms metui. Pastatas turėjo būti talpus, jo statyba neturėjo būti brangi. Laiko projektavimo darbams buvo labai mažai. Užduotį įgyvendinti pasiūlyta gabiam statybos inžinieriui-konstruktoriui [[Anatolijus Rozenbliumas|Anatolijui Rozenbliumui]], kuris per maždaug pusantro mėnesio paruošė projektą ir 1938 m. [[lapkričio 14]] d. pateikė užsakovams. [[Lapkričio 22]] d. projektas svarstytas ir patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos statybos ir sauskelių inspekcijos taryboje.
 
Vienuolikos tūkstančių žiūrovų (3,5 tūkst. vietų sėdimos) sporto arenos ilgis 62,8 m, plotis – 61 m, aukštis ties viduriu – 15,2 m. Techninio sprendimo pagrindas – keturios kniedytos plieno [[arka|arkos]], išdėstytos viena nuo kitos 13,2 m atstumu ir besiremiančios į 80 m³ [[gelžbetonis|gelžbetonio]] pamatus. Kiekviena tokia 12 tonų sverianti arka sumontuota iš 12 sekcijų. Tarp arkų stogo konstrukcijoje įrengti trikampio profilio stoglangiai – dieną halės vidus būdavo pakankamai apšviestas. Tribūnos suprojektuotos iš medinių konstrukcijų. Kai kuriuos atskirų mazgų detaliuosius brėžinius, [[statika|statikos]] apskaičiavimus projektuotojas atliko jau vykstant statybos darbams. <ref>Jonas Švoba. Vienintelė tokia puiki Europoje // [[Statyba ir architektūra]], 1988 m. Nr. 2, 20-22 psl.</ref>