11:15, 7 rugsėjo 2011 versija taisyti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai S →‎Nuorodos: Ref + dem pagal MLTE using AWB ← Prieš tai darytas keitimas		09:23, 16 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai S Vikifikavimas, replaced: → , → (4), - → – (4) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 23: [[Vaizdas:Baznycia.jpg\|thumb\|[[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]]]] '''Antakalnis''' – seniausia ir šiuo metu didžiausia [[Vilniaus miesto dalis]], įsikūrusi į šiaurės rytus nuo miesto centrinės dalies. Išsidėstęs kairiajame [[Neris (upė)\|Neries]] krante, aukščiau [[Vilnia\|Vilnios]] žiočių. Plotas 74~~ ~~ km². == Geografija == Antakalnio vakarinė dalis užima Neries slėnio terasą, rytuose prie jos šliejasi miškingas Antakalnio-[[Sapieginė]]s kalvynas. Pietinėje dalyje yra Vilnios slėnio šlaitas, kelios didelės kalvos ir raguvos, [[Kalnų parkas]]. Į šiaurę nuo Antakalnio yra [[Valakampiai]], [[Turniškės]], Ežerėlio vasarvietės. Antakalnis -– didžiausia ir miškingiausia Vilniaus dalis. Antakalnį su [[Žirmūnai]]s jungia 3 tiltai per Nerį. == Istorija == Antakalnis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių. [[1956]] m. Kalnų parke atkasta [[XIV a.]] -– [[XV a.]] sodybvietė, kurioje rasta [[žalvaris\|žalvario]] ir [[geležis\|geležies]] dirbinių, [[keramika\|keramikos]]. Aptikta pylimo žymių. [[1588]] m. valdovas [[Zigmantas Vaza]] už sklypą jo statomiems rūmų ūkiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidavė Antakalnį su 23 kiemais. [[XVII a.]] šią valdą iš kapitulos nupirko [[Kazimieras Jonas Sapiega]] ([[1637]]–[[1720]] m.). XVII- [[XVIII a.]] Antakalnio dalys priklausė didikams [[Sapiegos\|Sapiegoms]], [[Pacai\|Pacams]], [[Sluškos\|Sluškoms]], [[Radvilos\|Radviloms]]. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus. Iki [[1500]] m. pastatyta [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia\|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]], perstatyta [[1609]]-[[1616]] m., [[1625]] m. perduota Laterano kanauninkams. [[1668]]-[[1684]] m. jos vietoje [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ([[1624]]-[[1682]] m.) pastatydino naują bažnyčią. [[1677]]-1682 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, uždarytas [[1864]] m. po sukilimo. Didelėje aikštėje priešais bažnyčią iki [[1940]] m. vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės. [[1693]] m. Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius [[trinitoriai\|trinitorius]], jiems [[1694]]-[[1717]] m. pastatydino [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia\|Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią]], kuri 1864 m. buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve, [[1919]] m. grąžinta katalikams, [[1948]] m. uždaryta, ir trinitorių vienuolyną, kuris 1864 m. buvo uždarytas, paverstas kareivinėmis, [[1993]]-[[1998]] m. jame veikė [[Vilniaus kunigų seminarija]]. [[1691]]-1694 m. [[Polocko vaivada]] [[Domininkas Mykolas Sluška]] pastatydino [[Sluškų rūmai\|rūmus]], kurių fasade prikalė marmurinę lentą su užrašu: ''„Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė.“'' Tačiau lyg pasityčiodama Rusijos imperijos administracija rūmuose [[XIX a.]] pradžioje įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelė Nr. 14 m.) Jame buvo kalinami [[1831]] m. ir [[1863]] m. sukilimų dalyviai. Kaip kalėjimą [[1919]]–1940 m. rūmus naudojo ir Vilnių okupavę lenkai. 1691-[[1697]] m. Kazimieras Jonas Sapiega pastatydino [[barokas\|baroko]] stiliaus rūmus. [[1809]] m. juos įsigijo rusų karo ligoninė. [[1844]]-[[1848]] m., kai buvo pastatyta nauja karo ligoninė, [[Sapiegų rūmai]] perstatyti. [[XVIII a.]] viduryje susiformavo dabartinė Antakalnio gatvė. Tačiau Vilniaus miestiečiai bijojo patekti į didikų nuosavybę, todėl ilgai vengė kurtis Antakalnyje. Čia jų daugiau apsigyveno tik XVIII a. pabaigoje -– [[XIX a.]] pradžioje. [[1897]] m. Antakalnyje jau buvo 5700 gyventojų. Vienoje gražiausių Antakalnio vietų [[1904]]-[[1906]] m. neobaroko ir [[modernas\|moderno]] bruožų rūmus (archit. A. Kleinas) pasistatydino inžinierius [[Petras Vileišis]]. Juose [[1907]] m. buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda, [[1932]]-[[1938]] m. veikė [[Lietuvių mokslo draugija]] ir [[Lietuvių švietimo draugija Rytas]], [[1941]] m. įsikūrė [[Lietuvių kalbos institutas\|Lietuvių kalbos]] ir [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas\|Lietuvių literatūros institutai]]. [[1944]] m. vokiečių susprogdintas [[Antakalnio tiltas]]. [[1927]] m. pastatyta aukštesnioji technikos mokykla (sovietinės okupacijos metais -– technikumas, politechnikumas). [[1945]] m. iškilo Respublikinis tuberkuliozės MTI (dab. Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė), klinika, dispanseris. [[1948]] m. įkurta dešimtmetė muzikos mokykla (dab. [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]]). [[1953]] m. pastatytas [[Vilniaus statybos ir dizaino kolegija\|Statybos technikumas]], [[1958]] m. – kraujo perpylimo stotis, klinikinė 400 vietų ligoninė (archit. L. Kazarinskij), kuri [[1960]]-[[1967]] m. išplėsta, psichoneurologinė ligoninė. [[1957]] m. įsikūrė [[Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas]]. Nuo [[1960]] m. pastatyta daug daugiabučių gyvenamųjų namų, [[1964]] m. pastatyti [[Lietuvos kino studija\|Lietuvos kino studijos]] filmavimo paviljonai. [[1968]]-[[1989]] m. pastatytas studentų miestelis (architektai Z. Daunora, R. Dičius ir J. Jurgelionis), [[VGTU\|Gedimino technikos universiteto]] ir [[VU\|Vilniaus universiteto]] mokomieji, gyvenamieji ir kultūros bei sporto pastatai. [[1983]] m. pastatytos suaugusiųjų (archit. Z. Liandzbergis) ir [[1984]] m. vaikų (archit. R. Masilionytė) poliklinikos.<ref>{{VLE\|I\|555\|[[Vidmantas Daugirdas]]\|Antakalnis (Vilnius)}}</ref> Antakalnyje yra vienos žymiausių Lietuvos kapinių – [[Antakalnio kapinės]] ir [[Saulės kapinės]], yra gynybinių įrenginių (įrengtų tarpukariu valdant [[Lenkija]]i) liekanos. Žiemą ir vasarą pailsėti traukia [[Sapieginė]]s kalvos. Gražiausiose rajono vietose pastatyta individualių namų ir vilų. Antakalnis tapo vienu prestižinių Vilniaus rajonų.

Antakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų