Antakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Nuorodos: Ref + dem pagal MLTE using AWB
S Vikifikavimas, replaced:   → , → (4), - → – (4) using AWB
Eilutė 23:
[[Vaizdas:Baznycia.jpg|thumb|[[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]]]]
 
'''Antakalnis''' – seniausia ir šiuo metu didžiausia [[Vilniaus miesto dalis]], įsikūrusi į šiaurės rytus nuo miesto centrinės dalies. Išsidėstęs kairiajame [[Neris (upė)|Neries]] krante, aukščiau [[Vilnia|Vilnios]] žiočių. Plotas 74  km².
 
== Geografija ==
Antakalnio vakarinė dalis užima Neries slėnio terasą, rytuose prie jos šliejasi miškingas Antakalnio-[[Sapieginė]]s kalvynas. Pietinėje dalyje yra Vilnios slėnio šlaitas, kelios didelės kalvos ir raguvos, [[Kalnų parkas]]. Į šiaurę nuo Antakalnio yra [[Valakampiai]], [[Turniškės]], Ežerėlio vasarvietės. Antakalnis - didžiausia ir miškingiausia Vilniaus dalis. Antakalnį su [[Žirmūnai]]s jungia 3 tiltai per Nerį.
 
== Istorija ==
Antakalnis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių. [[1956]] m. Kalnų parke atkasta [[XIV a.]] - [[XV a.]] sodybvietė, kurioje rasta [[žalvaris|žalvario]] ir [[geležis|geležies]] dirbinių, [[keramika|keramikos]]. Aptikta pylimo žymių. [[1588]] m. valdovas [[Zigmantas Vaza]] už sklypą jo statomiems rūmų ūkiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidavė Antakalnį su 23 kiemais. [[XVII a.]] šią valdą iš kapitulos nupirko [[Kazimieras Jonas Sapiega]] ([[1637]]–[[1720]] m.).
 
XVII- [[XVIII a.]] Antakalnio dalys priklausė didikams [[Sapiegos|Sapiegoms]], [[Pacai|Pacams]], [[Sluškos|Sluškoms]], [[Radvilos|Radviloms]]. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus. Iki [[1500]] m. pastatyta [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]], perstatyta [[1609]]-[[1616]] m., [[1625]] m. perduota Laterano kanauninkams. [[1668]]-[[1684]] m. jos vietoje [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ([[1624]]-[[1682]] m.) pastatydino naują bažnyčią. [[1677]]-1682 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, uždarytas [[1864]] m. po sukilimo. Didelėje aikštėje priešais bažnyčią iki [[1940]] m. vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės. [[1693]] m. Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius [[trinitoriai|trinitorius]], jiems [[1694]]-[[1717]] m. pastatydino [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia|Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią]], kuri 1864 m. buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve, [[1919]] m. grąžinta katalikams, [[1948]] m. uždaryta, ir trinitorių vienuolyną, kuris 1864 m. buvo uždarytas, paverstas kareivinėmis, [[1993]]-[[1998]] m. jame veikė [[Vilniaus kunigų seminarija]].
 
[[1691]]-1694 m. [[Polocko vaivada]] [[Domininkas Mykolas Sluška]] pastatydino [[Sluškų rūmai|rūmus]], kurių fasade prikalė marmurinę lentą su užrašu: ''„Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė.“'' Tačiau lyg pasityčiodama Rusijos imperijos administracija rūmuose [[XIX a.]] pradžioje įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelė Nr. 14 m.) Jame buvo kalinami [[1831]] m. ir [[1863]] m. sukilimų dalyviai. Kaip kalėjimą [[1919]]–1940 m. rūmus naudojo ir Vilnių okupavę lenkai.
 
1691-[[1697]] m. Kazimieras Jonas Sapiega pastatydino [[barokas|baroko]] stiliaus rūmus. [[1809]] m. juos įsigijo rusų karo ligoninė. [[1844]]-[[1848]] m., kai buvo pastatyta nauja karo ligoninė, [[Sapiegų rūmai]] perstatyti. [[XVIII a.]] viduryje susiformavo dabartinė Antakalnio gatvė. Tačiau Vilniaus miestiečiai bijojo patekti į didikų nuosavybę, todėl ilgai vengė kurtis Antakalnyje. Čia jų daugiau apsigyveno tik XVIII a. pabaigoje - [[XIX a.]] pradžioje. [[1897]] m. Antakalnyje jau buvo 5700 gyventojų.
 
Vienoje gražiausių Antakalnio vietų [[1904]]-[[1906]] m. neobaroko ir [[modernas|moderno]] bruožų rūmus (archit. A. Kleinas) pasistatydino inžinierius [[Petras Vileišis]]. Juose [[1907]] m. buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda, [[1932]]-[[1938]] m. veikė [[Lietuvių mokslo draugija]] ir [[Lietuvių švietimo draugija Rytas]], [[1941]] m. įsikūrė [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos]] ir [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|Lietuvių literatūros institutai]]. [[1944]] m. vokiečių susprogdintas [[Antakalnio tiltas]].
 
[[1927]] m. pastatyta aukštesnioji technikos mokykla (sovietinės okupacijos metais - technikumas, politechnikumas). [[1945]] m. iškilo Respublikinis tuberkuliozės MTI (dab. Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė), klinika, dispanseris. [[1948]] m. įkurta dešimtmetė muzikos mokykla (dab. [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]]). [[1953]] m. pastatytas [[Vilniaus statybos ir dizaino kolegija|Statybos technikumas]], [[1958]] m. – kraujo perpylimo stotis, klinikinė 400 vietų ligoninė (archit. L. Kazarinskij), kuri [[1960]]-[[1967]] m. išplėsta, psichoneurologinė ligoninė. [[1957]] m. įsikūrė [[Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas]].
 
Nuo [[1960]] m. pastatyta daug daugiabučių gyvenamųjų namų, [[1964]] m. pastatyti [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijos]] filmavimo paviljonai. [[1968]]-[[1989]] m. pastatytas studentų miestelis (architektai Z. Daunora, R. Dičius ir J. Jurgelionis), [[VGTU|Gedimino technikos universiteto]] ir [[VU|Vilniaus universiteto]] mokomieji, gyvenamieji ir kultūros bei sporto pastatai. [[1983]] m. pastatytos suaugusiųjų (archit. Z. Liandzbergis) ir [[1984]] m. vaikų (archit. R. Masilionytė) poliklinikos.<ref>{{VLE|I|555|[[Vidmantas Daugirdas]]|Antakalnis (Vilnius)}}</ref>
 
Antakalnyje yra vienos žymiausių Lietuvos kapinių – [[Antakalnio kapinės]] ir [[Saulės kapinės]], yra gynybinių įrenginių (įrengtų tarpukariu valdant [[Lenkija]]i) liekanos. Žiemą ir vasarą pailsėti traukia [[Sapieginė]]s kalvos. Gražiausiose rajono vietose pastatyta individualių namų ir vilų. Antakalnis tapo vienu prestižinių Vilniaus rajonų.