Alkakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

61 pridėtas baitas ,  prieš 9 metus
 
'''Alkakalnis''' – kalva su [[Alka (religijotyra)|alku]], paprastai natūralus žemės pakilimas, susijęs su ikikrikščioniškąja (paprastai – [[baltų religija|baltų]]) [[religija]] ir [[mitologija]].
 
Alkakalnis – viena gausiausių [[Šventvietė|šventviečių]] rūšių. Šventi kalnai paplitę kalvotuose [[Aukštaitija|Aukštaitijos]], [[Dzūkija|Dzūkijos]] ir ypač [[Žemaitija|Žemaitijos]] rajonuose. Geriausiai pažįstamos Alkos, Perkūno, Saulės, Aušrinės, Laumės bei kai kurios kitos šventų kalnų grupės. Alkakalniams taip pat priskiriami [[piliakalnis|piliakalniai]]-[[šventykla|šventyklos]]. Dauguma žinomų alkakalnių, manoma, buvo naudojami [[IX a.]] – [[XIV a.]]. Po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] [[1387]] m. ant jų imta statyti krikščionių kulto pastatus, kryžius (iki [[XVII a.]]). Dažnai alkakalniai yra šalia kitų archeologijos paminklų ([[Senosios Impilties II piliakalnis|Impilties piliakalnis]], [[Medvėgalis|Medvėgalio piliakalnis]] ir kūlgrinda), t.p. šventose giriose, prie šventupių. {{šaltinis|{{VLE|I|362||Alkas}}}}
 
Žymesni alkakalniai: [[Alkos kalnas]], kurio [[vaidilutė]]s ilgiausiai Lietuvoje neleido užgesti amžinajai ugniai; [[Burvelių alkakalnis]], [[Juknaičių Alkos kalnas]], [[Kražių Medžiokalnio šventvietė]], [[Liškiavos alkakalnis]], [[Mikytų alkakalnis]]
* [[Vykintas Vaitkevičius]]. ''Studies into the Balts' Sacred Places''. Oxford: J. & E. Hedges Ltd., 2004, p. 14–15.
* [[Gintautas Zabiela]]. ''Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose''. // Nuo kulto iki simbolio. Vilnius, 2002, p. 84–104.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:Lietuvos archeologija]]
51 001

pakeitimas