Lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

62 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S
Atšauktas naudotojo 85.206.54.24 (Aptarimas) darytas keitimas 3522824
S (Atšauktas naudotojo 85.206.54.24 (Aptarimas) darytas keitimas 3522824)
{{Otheruses}}
{{etninės grupės|
|grupė=Lietuviai
    [[Latviai]]
}}
{{Otheruses}}
 
'''Lietuviai''', daugiausia [[Europa|Vidurio Europos istoriniame kultūriniame regione]] gyvenanti [[baltai|baltų]] [[tauta]], kalbanti [[lietuvių kalba]].
 
Šiuo metu lietuviais save laiko iki 4,2 mln. žmonių (įskaitant [[lietuvių kalba|lietuvių k.]] nemokančius asmenis). Didžioji jų dalis gyvena [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikoje]]; Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2007 m. lietuviai sudarė ~84,6% visų Lietuvos Respublikos gyventojų.
 
Gausios lietuvių bendruomenės nuo seno gyvuoja [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Jungtinė Karalystė|Anglijoje ir Škotijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], kai kuriose buvusiose [[TSRSSSRS]] valstybėse. Šiek tiek lietuvių autochtonų iki šiol išliko kitapus dab. Lietuvos valstybinės sienos atsidūrusiose senojo lietuvių etninio arealo dalyse, t. y. Šiaurės Vakarų Baltarusijoje (apie [[Apsas|Apsą]], [[Gervėčiai|Gervėčius]], [[Pelesa|Pelesą]] ir kitur), Pietryčių [[Latvija|Latvijoje]] (daugiausia tarp Lietuvos-Latvijos sienos ir [[Dauguva|Dauguvos upės]]) ir Šiaurės Rytų Lenkijoje (apie [[Punskas|Punską]] ir [[Seinai|Seinus]], taip pat Seinų bei [[Suvalkai|Suvalkų]] miestuose). Apie 25 tūkst. lietuvių gyvena ir Rusijos Federacijos [[Karaliaučiaus sritis|Kaliningrado srityje]], t. y. buv. [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] teritorijoje, tačiau jie yra ne šio krašto autochtonai, o po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] į [[1944]]–[[1948]] m. kone visų savo gyventojų (įskaitant ~100 tūkst. lietuviakalbių) netekusius [[Rytprūsiai|Šiaurės Rytprūsius]] atsikėlusių [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] lietuvių palikuonys.
 
== Antropologinis ir genetinis tipas ==
Tiek [[Antropologija|fizinės antropologijos]], tiek [[Archeogenetika|archeogenetikos]] požiūriu lietuviai pasižymi savybėmis, labiausiai būdingomis Vidurio ir [[Europa|Šiaurės Rytų Europos]] tautų.
 
== Antropologinis ir genetinis tipas ==
Lietuviai atėjo iš...
Tiek [[Antropologija|fizinės antropologijos]], tiek [[Archeogenetika|archeogenetikos]] požiūriu lietuviai pasižymi savybėmis, labiausiai būdingomis Vidurio ir [[Europa|Šiaurės Rytų Europos]] tautųtautoms.
 
Archeogenetikos metodais nustatyta, kad po paskutiniojo [[ledynmetis|ledynmečio]] žmonės į šių dienų Lietuvos teritoriją atėjo iš dviejų pusių: pirmoji ir antroji migracinės bangos dab. Lietuvos Respublikos bei gretimų šalių teritoriją prieš ~13-10 tūkst. metų pasiekė iš pietų ir pietvakarių, o trečioji prieš ~7-6 tūkst. metų tą pačią teritoriją užliejo iš šiaurės rytų. Vad. IX haplotipo (haploidinio genotipo), arba IX genetinio žmonių tipo atstovai ([[paleolitas|paleolitinių]] Svidrų ir Pabaltijo Madleno archeologinių kultūrų nešėjai), kurie laikytini ~95 % dab. lietuvių moterų genetiniais protėviais, į Lietuvą turėjo ateiti iš [[Balkanų pusiasalis|Šiaurės Balkanų]]−[[Karpatai|Karpatų]] regiono bei Vakarų Europos, t. y. su pirmosiomis dab. poledynmečiu žmonių migracijos į Rytų Pabaltijį bangomis. Lietuvių vyrų [[populiacija|populiacijoje]] ~45 % Y chromosomos [[DNR]] sekų priklauso [[Haplogrupė R1a (Y DNR)|R1a haplogrupei]] ir kartu iš minėto Šiaurės Balkanų−Karpatų regiono kildinamam IX haplotipui, o ~37 % – „protoeuropidinei“ N3 haplogrupei bei VIII haplotipui<ref>Dalis archeogenetikų mano, kad VIII haplotipas yra „motininis“ vėliau susiformavusio IX, arba „balkaniškojo“ haplotipo atžvilgiu.</ref>; žinant, kad N3 haplogrupė ypač dažna [[Uralo kalbos|Uralo kalbų šeimos]] populiacijose, nesunku numanyti, jog nemažos dalies lietuvių vyrų genetiniai protėviai į dab. Lietuvos teritoriją atklydo ar įsiveržė iš šiaurės rytų (galimas daiktas, iš [[Uralo kalnai|Šiaurės ir Vidurio Uralo]] vakarinių prieškalnių regiono).
 
== [[Religija]] ==
 
[[Vaizdas:Baltic Cross.JPG|thumb|left|160px|Baltiškas kryžius. Jame susilieja krikščioniškas kryžiaus ir pagoniškas Saulės simboliai]]
 
 
== Lietuvių tautos raida iki XIX amžiaus II pusės ==
 
[[Vaizdas:VytautoLDK.png|thumb|200px|LDK teritorija [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais]]
 
[[1918]]–[[1920]] m. daugiausia lietuvių inteligentų ir valstiečių pastangomis įvykdytas Lietuvos valstybės atkūrimas, sudarydamas prielaidas galutinai susiformuoti lietuvių [[nacija]]i, kartu sudarė prielaidas lietuvių nacionalinei kultūrai galutinai išsiveržti iš bizantiškosios „civilizacinės erdvės“ poveikio lauko ir iš esmės integruotis į pažangesnę Vakarų Europos kultūrą.
 
Aptariamu laikotarpiu sparčiai besiformuojančiai lietuvių nacijai nepavyko išvengti ir kai kurių lemtingų netekčių bei pralaimėjimų. XX a. I pusėje ir viduryje lietuvių tautą ypač skaudžiai palietė [[Pirmasis pasaulinis karas]], [[Vilniaus kraštas|Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvos]] [[Liucijus Želigovskis|želigovskinė]] okupacija (1919–1939 m., − dėl šios okupacijos iki 0,5 mln. anksčiau ganėtinai paviršutiniškai apslavėjusių lietuvių galutinai virto [[lenkai]]s), vad. antroji lietuvių ekonominės emigracijos banga (1920–1940 m. iš Lietuvos Respublikos daugiausia į [[JAV]], [[Brazilija|Braziliją]], [[Argentina|Argentiną]] ir [[Urugvajus|Urugvajų]] emigravo iki 100 tūkst. lietuvių), [[Antrasis pasaulinis karas]] (jam baigiantis hitlerininkai iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[wikt:deportacija|deportavo]] beveik visą vad. [[lietuvninkai|lietuvininkų]] etnokultūrinę grupę, o iš [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]] pasitraukė iki 60 tūkst. lietuvių tautybės politinių pabėgėlių), [[TSRS]]sovietų okupacinės valdžios [[1941]] ir 1945–1953 m. vykdyti lietuvių trėmimai į [[Sibiras|Sibirą]] bei [[Rusija|Rusijos europinės dalies]] šiaurinius regionus ir [[Lietuvos partizanai|1944-1953 m. Lietuvos partizaninis karas]] (jo metu per abiejų kariaujančiųjų pusių akcijas žuvo ne mažiau kaip 35 tūkst. lietuvių).
 
~1,2-1,5 tūkst. (istoriko [[Arūnas Bubnys|A. Bubnio]] skaičiavimais) lietuvių dalyvavimas [[Vokietija|Vokietijos]] [[naciai|nacių]] organizuotose bei vadovautose [[holokaustas|žydų žudynėse]] (1941–1944 m.), kurių metu buvo sunaikinta iki 80 % Lietuvos Respublikos (be vad. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]) [[žydai|žydų]], vėliau (ypač XX a. pab.) kai kuriems žydų visuomenės veikėjams bei politikams pasitarnavo kaip faktinis pagrindas diskredituojant visą lietuvių tautą (plg., nuo žūties nacių valdomoje Lietuvoje žydus gelbėjo (nepilnais duomenimis) ~2700 nežydų tautybės Lietuvos gyventojų<ref>Vitkus A., Žydų holokausto istorija // „Voruta“, Nr. 9 (651), 2008-05-10.</ref>).
 
Antruoju sovietmečiu ([[1944]]–[[1990]] m.), nepaisant [[1944]]–[[1953]] m. represijų ir vėlesnių [[TSRS]] [[komunizmas|komunistų partijosSSKP]] vadovybės pastangų kolonizuoti bei [[rusifikacija|rusifikuoti]] Lietuvos Respubliką, lietuvių tauta dėl aktyvios [[Lietuvos partizanai|ginkluotos lietuvių rezistencijos]] okupaciniam režimui (1944–1953 m.) ir kt. priežasčių ženklesnės rusifikacijos nepatyrė, netgi priešingai, – beveik visu minėtu laikotarpiu vyko savotiška tautinė [[Lietuvos TSRSSR]] lietuvių konsolidacija.
 
== Lietuviai XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje ==
Lietuvos gyventojų ekonominė emigracija ir ženklus gimstamumo Lietuvoje sumažėjimas po [[1990]] m., o iš dalies ir nepatenkinamas Lietuvos Respublikos [[medicina|sveikatos apsaugos sistemos]] funkcionavimas baigiantis XX a. sukėlė demografinę krizę, kurios poveikis įvairioms Lietuvos visuomenės gyvenimo sritims ypač išryškėjo pradedant [[2004]] m., kai Lietuvos Respublika buvo priimta į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]].
 
== Išnašos ir nuorodosŠaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
 
== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
{{Vikižodynas|lietuviai}}
23 574

pakeitimai