Lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{etninės grupės|

|grupė=Lietuviai

    [[Latviai]]

}}

'''Lietuviai''', daugiausia [[Europa|Vidurio Europos istoriniame kultūriniame regione]] gyvenanti [[baltai|baltų]] [[tauta]], kalbanti [[lietuvių kalba]].

 

Šiuo metu lietuviais save laiko iki 4,2 mln. žmonių (įskaitant [[lietuvių kalba|lietuvių k.]] nemokančius asmenis). Didžioji jų dalis gyvena [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikoje]]; Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2007 m. lietuviai sudarė ~84,6% visų Lietuvos Respublikos gyventojų.

 

 

 

Archeogenetikos metodais nustatyta, kad po paskutiniojo [[ledynmetis|ledynmečio]] žmonės į šių dienų Lietuvos teritoriją atėjo iš dviejų pusių: pirmoji ir antroji migracinės bangos dab. Lietuvos Respublikos bei gretimų šalių teritoriją prieš ~13-10 tūkst. metų pasiekė iš pietų ir pietvakarių, o trečioji prieš ~7-6 tūkst. metų tą pačią teritoriją užliejo iš šiaurės rytų. Vad. IX haplotipo (haploidinio genotipo), arba IX genetinio žmonių tipo atstovai ([[paleolitas|paleolitinių]] Svidrų ir Pabaltijo Madleno archeologinių kultūrų nešėjai), kurie laikytini ~95 % dab. lietuvių moterų genetiniais protėviais, į Lietuvą turėjo ateiti iš [[Balkanų pusiasalis|Šiaurės Balkanų]]−[[Karpatai|Karpatų]] regiono bei Vakarų Europos, t. y. su pirmosiomis dab. poledynmečiu žmonių migracijos į Rytų Pabaltijį bangomis. Lietuvių vyrų [[populiacija|populiacijoje]] ~45 % Y chromosomos [[DNR]] sekų priklauso [[Haplogrupė R1a (Y DNR)|R1a haplogrupei]] ir kartu iš minėto Šiaurės Balkanų−Karpatų regiono kildinamam IX haplotipui, o ~37 % – „protoeuropidinei“ N3 haplogrupei bei VIII haplotipui<ref>Dalis archeogenetikų mano, kad VIII haplotipas yra „motininis“ vėliau susiformavusio IX, arba „balkaniškojo“ haplotipo atžvilgiu.</ref>; žinant, kad N3 haplogrupė ypač dažna [[Uralo kalbos|Uralo kalbų šeimos]] populiacijose, nesunku numanyti, jog nemažos dalies lietuvių vyrų genetiniai protėviai į dab. Lietuvos teritoriją atklydo ar įsiveržė iš šiaurės rytų (galimas daiktas, iš [[Uralo kalnai|Šiaurės ir Vidurio Uralo]] vakarinių prieškalnių regiono).

 

== [[Religija]] ==

[[Vaizdas:Baltic Cross.JPG|thumb|left|160px|Baltiškas kryžius. Jame susilieja krikščioniškas kryžiaus ir pagoniškas Saulės simboliai]]

 

 

== Lietuvių tautos raida iki XIX amžiaus II pusės ==

[[Vaizdas:VytautoLDK.png|thumb|200px|LDK teritorija [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais]]

 

[[1918]]–[[1920]] m. daugiausia lietuvių inteligentų ir valstiečių pastangomis įvykdytas Lietuvos valstybės atkūrimas, sudarydamas prielaidas galutinai susiformuoti lietuvių [[nacija]]i, kartu sudarė prielaidas lietuvių nacionalinei kultūrai galutinai išsiveržti iš bizantiškosios „civilizacinės erdvės“ poveikio lauko ir iš esmės integruotis į pažangesnę Vakarų Europos kultūrą.

 

 

~1,2-1,5 tūkst. (istoriko [[Arūnas Bubnys|A. Bubnio]] skaičiavimais) lietuvių dalyvavimas [[Vokietija|Vokietijos]] [[naciai|nacių]] organizuotose bei vadovautose [[holokaustas|žydų žudynėse]] (1941–1944 m.), kurių metu buvo sunaikinta iki 80 % Lietuvos Respublikos (be vad. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]) [[žydai|žydų]], vėliau (ypač XX a. pab.) kai kuriems žydų visuomenės veikėjams bei politikams pasitarnavo kaip faktinis pagrindas diskredituojant visą lietuvių tautą (plg., nuo žūties nacių valdomoje Lietuvoje žydus gelbėjo (nepilnais duomenimis) ~2700 nežydų tautybės Lietuvos gyventojų<ref>Vitkus A., Žydų holokausto istorija // „Voruta“, Nr. 9 (651), 2008-05-10.</ref>).

 

 

== Lietuviai XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje ==

Lietuvos gyventojų ekonominė emigracija ir ženklus gimstamumo Lietuvoje sumažėjimas po [[1990]] m., o iš dalies ir nepatenkinamas Lietuvos Respublikos [[medicina|sveikatos apsaugos sistemos]] funkcionavimas baigiantis XX a. sukėlė demografinę krizę, kurios poveikis įvairioms Lietuvos visuomenės gyvenimo sritims ypač išryškėjo pradedant [[2004]] m., kai Lietuvos Respublika buvo priimta į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]].

 

{{wikiquote}}

{{Vikižodynas|lietuviai}}