Justinas Marcinkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 42:
 
== Kūrybos turinys ir stilius ==
Just.Justinas Marcinkevičius, kuris dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „Tautos poetas“, į literatūrą atėjo XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje. Savitai tęsdamas lietuvių [[neoromantizmas|neoromantinės lyrikos]] tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Anot kai kurių literatūrologų, [[stilius|Literatūrinės stilistikos]] požiūriu visa jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji iš jų artimesnė [[romantizmas|romantinei]] tradicijai, o antroji – modernumui ar net avangardui. Kita vertus, pats Just. Marcinkevičius 1981 m. išleistame „Dienoraštyje be datų“ [[modernizmas|modernizmo]] estetiką yra apibūdinęs kaip antinacionalinę, antipatriotinę ir antipoetinę.
 
Just. Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, – ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingi [[metafora|metaforiškas]] kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai.
 
Pagrindinės Just. Marcinkevičiaus kūrybos temos buvo Lietuva, jos istorija, dabartis, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje, žmogaus egzistencinė problematika: laimė, kančia, ištikimybė, pareiga, dora.