Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 136 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Panaikinta kategorija "Pakistano istorija"; Pridėta kategorija "Pakistano istoriniai regionai" (naudojant HotCat))
| Pavadinimas = Gedrosija
| Foto = Makran2.jpg
| Šalis = Pietų [[Iranas]] ([[Sistanas ir Beludžistanas]]), [[Pakistanas]] ([[Beludžistanas (Pakistanas)|Beludžistanas]])
| Vėliava =
| Tauta = [[Brahujaimundai]], [[Puštunaibrahujai]]
| Kalba =
| Valstybės = [[Parataradža]] (I-III a.)
| Laikotarpis =
| Miestai = [[Pura]]
| Vėliau = [[Beludžistanas]]
| Žemėlapis = Irano regionai2.png
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija (Persija)|Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
}}
'''Gedrosija''' (senovės {{el|Gedrosia}}), kitaip '''Maka''' – senovinis regionas dabartiniame pietų [[Iranas|Irane]] ir [[Pakistanas|Pakistane]] (atitinka šių valstybių [[Beludžistanas|Beludžistano]] provincijas). Islamo šiaurėslaikais Gedrosija supotapo [[Drangiana]],vadinama [[Arachosija]] ir dykumos, iš vakarų - [[Persija]], o iš pietų - [[Arabijos jūraBeludžistanas|Beludžistanu]].
 
Islamo laikais iš Gedrosijos susiformavo [[Makranas]] ir [[Beludžistanas]].
 
== Geografija ==
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Palei visą jūrą eina [[Makrano kalnai]], atskiriantys siaurą pakrantės ruožą. Rytuose regioną uždarė [[Kirtaro kalnai]], kurie atskyrė jį nuo [[Indas (upė)|Indo slėnio]] ([[Sindo istorija|Sindo regiono]]). Šiaurės rytuose buvo kitas kalnuotas kraštas - [[Arachosija]]. Didelę regiono dalį užėmė dykumos, kurios jį atskyrė nuo [[Drangiana|Drangianos]] šiaurėje. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemiair dykumų lėmė nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. Vakaruose Gedrosija siekėsi su [[Persija]].
 
== Istorija ==
=== Senieji gyventojai ===
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o vėliau, apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]]., Jie apgyvendinoapgyvendinę regioną. Apie [[2000IV-III mtūkst. pr. m. e. Gedrosijoje susiformavo žemdirbių gyvenvietės, priklausiusios neolitinėms Beludžistano žemdirbių kultūroms. Šios gyvenvietės vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[mesopotamija|Mesopotamijos]] čiair Indo šiaurėsslėnio atėjo([[Ankstyvoji Harapos kultūra|Ankstyvosios Harapos kultūros]]): keliai iš [[iranėnaiŠachadadas|Šachadado]], kurieėjo per Gedrosiją. pamažėleTai išstūmėIV dravidustūkst. Išlikępr. čiam. gyventie. dravidaiilgainiui tapoleido dabartiniaissusiformuoti savarankiškai Gedrosijoje [[brahujaiAmri kultūra]]si.
 
Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Gedrosija buvo stipriai veikiama [[Indo civilizacija|Indo slėnio civilizacijos]]. Prekybiniams keliams persikeliant į jūrą, išaugo Gedrosijos pakrantės svarba, čia atsirado svarbūs tranzitiniai uostai, statyti Indo civilizacijos miestų pavyzdžiu. Šis laikotarpis iki maždaug 2000 m. pr. m. e. vadinamas [[Kuli kultūra]].
 
Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. Iranėnai suformavo dabartinių [[puštunai|puštunų]] protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaip ''paraitakenoi''.
 
Iranėnai suformavo [[puštunai|puštunų]] protėvius, kurie graikų ratuose buvo įvardijami kaip ''Paraitakenoi''. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami [[beludžiai|beludžių]], kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai.
=== Persų ir graikų valdymas ===
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko [[Achemenidų imperija]]i ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.
32 931

pakeitimas