Pavilnių regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
Didžiausia parko vertybė – unikalūs Lietuvoje ledynų tirpsmo vandenų išgraužti (eroziniai) [[raguvynas|raguvynai (kalvynai)]] su būdingomis augalų bendrijomis. Įdomiausios [[Ribiškės|Ribiškių]] ir Iškartų didžiosios erozinės vėduoklės, ilgiausių Lietuvoje atragių (ilgų ir siaurų gūbrių) sistema, [[Tuputiškės|Tuputiškių]] raguvų sistema, Ancučių ir [[Pūčkoriai (Vilnius)|Pūčkorių]] stačiašlaičiai giliai suraižyti raguvyno masyvai, [[Vilnia|Vilnios]] slėnio šlaitai, išraiškingi [[Markučiai|Markučių]] eroziniai latakai ir kt. Įspūdinga [[Vilnius|Vilniaus]] panorama atsiveria nuo Ribiškių kalvų, Vilnios slėniu galima pasigrožėti nuo garsiosios Pūčkorių atodangos. Kalvų šlaituose išlikę eglynų ir plačialapių miškų fragmentai pasižymi turtingomis rūšimis augalų bendrijomis.
 
Viena žymiausių Pavilnių regioninio parko vieta – [[Pūčkorių atodanga]] į gamtos paminklus įtraukta [[1974]] m. Tai- aukščiausia ir viena įspūdingiausių atodangų Lietuvoje, išsidėsčiusi dešiniajame [[Vilnia|Vilnios]] krante. Jos aukštis apie 65 m (absoliutus aukštis 173 m), plotis 260 m. Tai natūralus ledyno sustumtų ir ledynų tirpsmo vandens suplautų nuogulų pjūvis.
 
Per parką teka viena vaizdingiausių Lietuvos upių – [[Vilnia]], kurios slėnis žemupyje įsirėžęs daugiau nei 60 m, o tėkmė nusileidžia net 40 m, taigi Vilnia srūva kaip kalnų ūpokšnis.