Lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

25 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
No edit summary
Gausios lietuvių bendruomenės nuo seno gyvuoja [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Jungtinė Karalystė|Anglijoje ir Škotijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], kai kuriose buvusiose [[TSRS]] valstybėse. Šiek tiek lietuvių autochtonų iki šiol išliko kitapus dab. Lietuvos valstybinės sienos atsidūrusiose senojo lietuvių etninio arealo dalyse, t. y. Šiaurės Vakarų Baltarusijoje (apie [[Apsas|Apsą]], [[Gervėčiai|Gervėčius]], [[Pelesa|Pelesą]] ir kitur), Pietryčių [[Latvija|Latvijoje]] (daugiausia tarp Lietuvos-Latvijos sienos ir [[Dauguva|Dauguvos upės]]) ir Šiaurės Rytų Lenkijoje (apie [[Punskas|Punską]] ir [[Seinai|Seinus]], taip pat Seinų bei [[Suvalkai|Suvalkų]] miestuose). Apie 25 tūkst. lietuvių gyvena ir Rusijos Federacijos [[Karaliaučiaus sritis|Kaliningrado srityje]], t. y. buv. [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] teritorijoje, tačiau jie yra ne šio krašto autochtonai, o po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] į [[1944]]–[[1948]] m. kone visų savo gyventojų (įskaitant ~100 tūkst. lietuviakalbių) netekusius [[Rytprūsiai|Šiaurės Rytprūsius]] atsikėlusių [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] lietuvių palikuonys.
 
== Antropologinis ir genetinis tipas ==
Tiek [[Antropologija|fizinės antropologijos]], tiek [[Archeogenetika|archeogenetikos]] požiūriu lietuviai pasižymi savybėmis, labiausiai būdingomis Vidurio ir [[Europa|Šiaurės Rytų Europos]] tautomstautų.
 
Lietuviai atėjo iš...
 
Archeogenetikos metodais nustatyta, kad po paskutiniojo [[ledynmetis|ledynmečio]] žmonės į šių dienų Lietuvos teritoriją atėjo iš dviejų pusių: pirmoji ir antroji migracinės bangos dab. Lietuvos Respublikos bei gretimų šalių teritoriją prieš ~13-10 tūkst. metų pasiekė iš pietų ir pietvakarių, o trečioji prieš ~7-6 tūkst. metų tą pačią teritoriją užliejo iš šiaurės rytų. Vad. IX haplotipo (haploidinio genotipo), arba IX genetinio žmonių tipo atstovai ([[paleolitas|paleolitinių]] Svidrų ir Pabaltijo Madleno archeologinių kultūrų nešėjai), kurie laikytini ~95 % dab. lietuvių moterų genetiniais protėviais, į Lietuvą turėjo ateiti iš [[Balkanų pusiasalis|Šiaurės Balkanų]]−[[Karpatai|Karpatų]] regiono bei Vakarų Europos, t. y. su pirmosiomis dab. poledynmečiu žmonių migracijos į Rytų Pabaltijį bangomis. Lietuvių vyrų [[populiacija|populiacijoje]] ~45 % Y chromosomos [[DNR]] sekų priklauso [[Haplogrupė R1a (Y DNR)|R1a haplogrupei]] ir kartu iš minėto Šiaurės Balkanų−Karpatų regiono kildinamam IX haplotipui, o ~37 % – „protoeuropidinei“ N3 haplogrupei bei VIII haplotipui<ref>Dalis archeogenetikų mano, kad VIII haplotipas yra „motininis“ vėliau susiformavusio IX, arba „balkaniškojo“ haplotipo atžvilgiu.</ref>; žinant, kad N3 haplogrupė ypač dažna [[Uralo kalbos|Uralo kalbų šeimos]] populiacijose, nesunku numanyti, jog nemažos dalies lietuvių vyrų genetiniai protėviai į dab. Lietuvos teritoriją atklydo ar įsiveržė iš šiaurės rytų (galimas daiktas, iš [[Uralo kalnai|Šiaurės ir Vidurio Uralo]] vakarinių prieškalnių regiono).
Anoniminis naudotojas