Sąvoka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
rv
Eilutė 2:
'''Sąvoka''' − [[sąmonė]]s forma, reiškiama [[Žodis|žodžiais]] ir funkcionuojanti kaip [[Mąstymas|mąstymo]] turinio elementas.
 
Nors mąstant sąvokų turinys reiškiamas [[Sprendinys|sprendiniais]] ir [[Samprotavimas|samprotavimais]], tačiau tik sąvokos suteikia mąstymui operavimo bendrybėmis pobūdį.
sąvokos būna įvairios visų išvardinti mes negalime pvz archetipas
Sąvoka − produktas istoriškai besivystančio [[Pažinimas|pažinimo]], kuris, kildamas iš žemesnės pakopos į aukštesnę, [[Praktika|praktikos]] keliu gautus rezultatus reziumuoja vis gilesnėmis sąvokomis, tobulina, tikslina senas ir formuluoja naujas sąvokas.
Todėl sąvokos yra ne statiškos, jos ne galutinės, ne absoliučios, o nuolat vystosi, kinta, progresuodamos [[tikrovė]]s adekvataus atspindėjimo linkme,sąvokos reikšmė labai paaiškinima ir mažai reikia rašyti, ir reikia žinoti kas yra savoka
 
Sąvoka − produktas istoriškai besivystančio [[Pažinimas|pažinimo]], kuris, kildamas iš žemesnės pakopos į aukštesnę, [[Praktika|praktikos]] keliu gautus rezultatus reziumuoja vis gilesnėmis sąvokomis, tobulina, tikslina senas ir formuluoja naujas sąvokas. Todėl sąvokos yra ne statiškos, jos ne galutinės, ne absoliučios, o nuolat vystosi, kinta, progresuodamos [[tikrovė]]s adekvataus atspindėjimo linkme.
 
Sąvokos fiksuojamos vienomis ar kitomis kalbinėmis formomis ir sudaro atitinkamų [[Kalba|kalbos]] išraiškų prasmę ([[Reikšmė]] ir [[prasmė]]). Pagrindinė loginė sąvokų funkcija yra tai, kad jos mintyse pagal tam tikrus požymius išskiria mus dominančius praktikos ir pažinimo [[Objektas|objektus]]. Šios funkcijos dėka sąvokos sieja žodžius su tam tikrais objektais, o dėl to galima nustatyti tikslią žodžių reikšmę ir operuoti jais mąstymo procese. Objektų klasių išskyrimas ir šių objektų apibendrinimas sąvokose yra būtina sąlyga gamtos dėsniams pažinti.
 
=== Sąvokos susidarymas ===
Sąvokos susidarymas, perėjimas prie jos nuo jutiminių atspindėjimo formų − sudėtingas procesas, kuriame taikomi tokie pažinimo metodai, kaip [[palyginimas]], [[analizė]] ir [[sintezė]], [[abstrahavimas]], [[idealizacija]], [[apibendrinimas]] ir daugiau ar mažiau sudėtingos samprotavimo formos.