Vargonai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ištrintas visas puslapio turinys |
Atšauktas naudotojo 82.135.246.200 (Aptarimas) darytas keitimas 3520133 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Frankfurt Katharinenkirche Orgelprospekt 1990.jpg|thumb|200px|Vargonai [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]], [[Vokietija]]]]
[[Vaizdas:Klosterlechfeld Orgel.jpg|thumb|200px|Klosterlechfeldo vargonai]]
[[Vaizdas:Hubert van Eyck 036.jpg|thumb|200px|H. van Eyk paveikslas]]
'''Vargonai''' ([[graikų kalba|gr.]] ''Organon – instrumentas'') – pučiamasis klavišinis [[muzikos instrumentas]].
Vargonai būna įvairių tipų, dažnai sudėtingos sandaros: labai didelių, turinčių >30 000 vamzdžių, ir nedidelių kilnojamųjų:
* [[Portatyvas]]
* [[Pozityvas]]
* [[Regalas]]
* [[Fisharmonija]]
== Sandara ==
Svarbiausios vargonų dalys: vamzdžiai (į juos pučiamas [[oras]] sukelia garsus), oro pūtimo sistema, arba pūtykla, ir griežykla.
Vamzdžiai (kiekvienas jų duoda tik po vieną garsą) skirstomi į švilpiamuosius (dar vadinami fleitiniais, labialiniais) ir liežuvėlinius; pagrindą sudaro švilpiamieji, gaminami iš metalo (dažniausiai [[alavas|alavo]], [[švinas|švino]]) ir [[medis|medžio]]. Garsų [[tembras]] priklauso nuo vamzdžių konstrukcijos, dalių proporcijos (menzūros) ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Liežuvėliniai vamzdžiai naudojami daugiausia [[solo]] grojimui arba skambesio sodrumui padidinti.
Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus, arba balsus (registrą sudaro to paties tembro, dažnai vienos klaviatūros apimties vamzdžių eilė). Registrai tarpusavyje skiriasi garso aukščiu (1–3 [[oktava|oktavomis]], [[kvinta|kvintomis]], [[tercija|tercijomis]] ir kt.). Aukštį lemia vamzdžio ilgis (aukštis apibūdinamas C garso vamzdžio ilgiu, išreikštu pėdomis; notaciją atitinkančio aukščio registro C garso vamzdis yra 8 pėdų, oktava aukštesnio registro – 4 pėdų, oktava žemesnio – 16 pėdų ir t. t.). Vargonų [[diapazonas]] būna įvairus (didelių vargonų siekia 10 oktavų).
Pagal kai kuriuos bendrus požymius registrai jungiami į grupes; kiekvienai grupei valdyti įrengiama atskira klaviatūra (vargonai dažniausiai turi 2–4 rankines klaviatūras, vadinamus manualus, ir 1 kojinę klaviatūrą, arba pedalus). Griežykloje sumontuotos ir registrų valdymo rankenos.
Oro pūtimo sistemą sudaro [[dumplės]], oro takai ir oro paskirstymo dėžės. Oro pūtimo sistema ir griežykla, sujungtos pneumatiniais arba elektriniais mechanizmais, sudaro valdymo įrenginį, arba valdytuvus.
Visi vargonų mazgai sumontuoti į rėmus ir pastatą, kurio priekinė dalis dažnai būna meniškai apipavidalinta, yra svarbus patalpos architektūrinis elementas, kai kada turintis ir meninę vertę.
Vargonų sandara nusistovėjo [[XVI amžius|XVI a.]], o tobulinta buvo iki [[XX amžius|XX a.]]
Naujausi patobulinimai: elektromechaninė traktūra, elektriniai kombinacijų mechanizmai.
== Istorija ==
Vargonai yra vienas seniausių instrumentų. Visos jų formos susideda iš švilpynių, svertelių arba klaviatūros ir oro tiekimo. Jie gali būti kildinami iš paprastos antikos laikų Pano fleitos.
Ankstyviausi tikri vargonai – apie III a. pr. m. e. '''hidraulis'''. [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]] Ktesibijas išrado hidraulinius vargonus (juose oras buvo pučiamas 2 vandens siurbliais). Vargonų gamybos meną, išvystytą senųjų graikų ir romėnų, perėmė [[Vidurinieji Rytai|Viduriniųjų Rytų]] tautos.
Apie 350 m. e. m. [[Bizantija|Bizantijoje]] hidraulinius vargonus išstūmė patobulinti dumpliniai. [[660]] m. popiežiaus Vitalijaus nurodymu vargonai pradėti naudoti [[Bažnyčia|bažnyčiose]]. Labiausiai jie paplito nuo IX a., o nuo XIV a. pradedama naudoti kojinė klaviatūra-pedalas.
Nuo viduramžių vargonai beveik išimtinai buvo paplitę Europoje, vėliau pateko į [[JAV]]. Svarbiausi šiuolaikinių vargonų vargonų raidos tarpsniai tęsiasi 2 tūkstančius metų, per tą laiką buvo įvesta klaviatūra, pridėti pedalai ir veikimo mechanizmas. Naujausias patobulinimas – elektros prijungimas mechanizmui.
== Kompozitoriai ==
Žymiausi kompozitoriai kūrę vargonams: Dietrich Buxtehude, [[Johann Sebastian Bach]], Sigfrid Karg-Elert, Max Reger, Charles-Maria Widor, Marcel Dupre, Olivier Messiaen, Gyorgy Ligeti.
Lietuvių kompozitoriai parašę reikšmingų kūrinių vargonams: [[Juozas Naujalis]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]], [[Vytautas Bacevičius]], [[Teisutis Makačinas]], [[Vytautas Barkauskas (1931)|Vytautas Barkauskas]].
== Vargonai Lietuvoje ==
[[Lietuva|Lietuvos]] bažnyčiose vargonai buvo statomi nuo [[XVI amžius|XVI a.]] Didžiausi Lietuvos vargonai pastatyti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje (UAB Vilniaus vargonų dirbtuvė, 1983-2000, 3 manualai, 64 registrai). Vieni seniausių ir vertingiausių yra [[Vilniaus Dominikonų bažnyčia|Vilniaus Dominikonų bažnyčioje]].
Žymiausi Lietuvos vargonininkai: [[Leopoldas Digrys]], Bernardas Vasiliauskas, [[Gediminas Kviklys]], [[Balys Vaitkus]], [[Jūratė Landsbergytė]] ir kt.
== Literatūra ==
* Vargonų istorija ir vargonavimo tradicijos Lietuvoje ir užsienyje (sud. Stanislava Juškienė). - Rokiškis: I. Skripkos individuali įmonė, 2008. - 62 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-677-09-3
== Nuorodos ==
{{Commons|Pipe organ}}
* [http://www.vargonai.com/ Istoriniai Lietuvos vargonai]
* [http://www.kpc.lt/senas/vargonai/vargonai.html Lietuvos vargonų paveldas]
* [http://www.vargonai.lt/ Naujasis vargonų forumas]
* [http://www.vargonininkai.lt/ Nacionalinė vargonininkų asociacija]
* [http://www.casparini.0nyx.com/Koenigsberg/koeframe.htm Karaliaučiaus vargonai]
* [http://www.casparini.0nyx.com/Casparini/caspfram.htm Casparini - Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vargonų meistras]
* [http://www.organlive.com/ Vargonų muzika] {{en-icon}}
* [http://www.agohq.org/ Amerikos vargonininkų gildija] {{en-icon}}
* [http://www.pipedreams.org/ Pipedreams - radijo stotis, transliuojanti kassavaitines vargonų muzikos programas] {{en-icon}}
* [http://www.die-orgelseite.de/index_e.html Didžiausi pasaulyje vargonai] {{en-icon}}
* [http://www.organy.art.pl/ Lenkų virtualus vargonų centras] {{pl-icon}}
* [http://www.organy.of.pl/ Puslapis apie vargonus] {{pl-icon}}
[[Kategorija:Vargonai]]
{{Link GA|en}}
{{Link GA|simple}}
[[bg:Тръбен орган]]
[[en:Pipe organ]]
[[ko:파이프 오르간]]
[[nl:Pijporgel]]
[[nn:Pipeorgel]]
[[no:Pipeorgel]]
[[simple:Pipe organ]]
[[sv:Orgel]]
[[zh:管风琴]]
| |||