Slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Žyma: Trynimas
Atšauktas naudotojo 84.55.47.250 (Aptarimas) darytas keitimas 3518485
Eilutė 30:
Slavų tautos pagal kalbas skirstomos į [[Vakarų slavai|vakarų slavus]], [[Rytų slavai|rytų slavus]] ir [[Pietų slavai|pietų slavus]]. Išnykusios yra [[Dakijos slavai|Dakijos slavų]], [[Panonojos slavai|Panonijos slavų]] ir [[Palabio slavai|Palabio slavų]] grupės.
 
== Vardo kilmė ==
lopai ir daunai :D
 
Pavadinimo ''slavas'' etimologija ir kilmė yra vis dar neaiški; nei vienas iš daugelio spėjimų, kuriuos pateikė filologai, neįsitvirtino. Kai kurių mokslininkų nuomone [[Tacitas|Tacito]] minimi venedai taip pat yra slavai.
 
Slavai pradedami minėti rašytiniuose šaltiniuose nuo VI a. Iki tol minimos romėnų istorikų tautos tarp [[Galindija|galindų]] ir [[Sarmatai|sarmatų]] taip pat kartais priskiriamos slavams. Netgi anksčiausiuose šaltiniuose slavai įvardinami gana skirtingai. Seniausi slavų paminklai mini ''Slovene'' (daugiskaita iš vienaskaitos Slovenin), jų šalis vadinama ''Slovensko'', kalba – ''slovenesk jazyk'', o žmonės ''slovensk narod''. [[Graikai]] rašė Soubenoi, bet VI a. autoriai taip pat naudojo Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi pavadinimus. Romėnų autoriai naudojo Sclaueni, Sclauini pavadinimus. Vėlesni autoriai naudojo Sthlabenoi, Sthlabinoi pavadinimus, o romėnai rašė Sthlaueni, Sthlauini.
 
Apibūdinimas '''Slawus''' isoriniuose šaltiniuose yra paliudytas kaip „genties vardas“, o pagal Vita Methodii liudijimą senovės Moravijos valdovas Rostislavas siuntė [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriui raštą, kuriame jis save ir savuosius apibūdina kaip ''my sloveni'' (mes slavai).
 
Slavų genčių vardai, kaip liudija jau [[Kasiodoras]]-[[Jordanas (istorikas)|Jordanas]], daugeliu atveju išvedami iš jų gyvenamos vietos, todėl galime spėti, kad „slavai“ yra greičiau aplinkinių svetimų tautų primestas apibūdinimas, o ne pačių slavų save apibūdinti naudotas pavadinimas. Tautų formavimosi „priešistorėje“ ''slavai'' pirmiausia išorės stebėtojų laikomi nediferencijuota visuma, remiantis jų kalbų giminiškumu, analogiškai bendrai tendencijai svetimuosius jungti į didesnius vienetus.
 
Pasak kitos teorijos „slavas“ kilęs nuo žodžio „slovo“, t. y. žodis. Taip neva slavai save skyrė nuo germanų, kuriuos vadino „niemcy“, t. y. nebyliai. Taigi „slavai“ tai „šnekantis suprantamais žodžiais“, o kiti „nesugebantys šnekėti suprantamais žodžiais“. Ši etimologija tarp slavų laikoma viena įtikimiausių.
 
Per ilgus slavų karus su germanais nemažai slavų pateko į vergų rinką, dėl to žodžis „slavas“ kai kuriose kalbose labai artimas „vergui“ ({{en|slave}}, {{de|Sklave}}).
 
Analogiškai teritorija, kurioje gyveno slavai ir kuriai tų laikų literatūroje nebuvo jokio specialaus pavadinimo, buvo Sclavia/Sclavinia, t. y. slavų teritorija. Kai tik su tautinėmis grupėmis, kurios iš tolo atrodė kaip viena homogeniška grupė buvo sueinama į artimesnius santykius – ar jie būtų taikūs ar kariniai – iš praktinių priežasčių „slavus“ jau reikėjo skirti. Iš pradžių verčiamasi geografiniais pavadinimais, vėliau perimami pačių genčių naudoti vardai. Iš bendro „slavų“ pavadinimo išsiskiria „Moravijos“, „Bohemijos“, „Lenkijos“ slavai, kol bendras apibūdinimas tampa nebereikalingu ir trumpinant kalbama apie lenkus, moravus ir čekus.
 
== Kilmė ir paplitimas ==